Šiais laikais atidaryti parduotuvę internete nėra sudėtinga. Tačiau pradedant e. verslą reikėtų pasirūpinti ne tik tuo, kas bus pardavinėjama joje ar kaip ji atrodys, bet ir patogiu atsiskaitymo būdu, kuris palengvintų pirkėjų dalią.
Šiais laikais atidaryti parduotuvę internete nėra sudėtinga. Tačiau pradedant e. verslą reikėtų pasirūpinti ne tik tuo, kas bus pardavinėjama joje ar kaip ji atrodys, bet ir patogiu atsiskaitymo būdu, kuris palengvintų pirkėjų dalią.
Tai, kokią e. mokėjimo sistemą derėtų pasirinkti, priklauso pirmiausia nuo e. parduotuvės dydžio ir jos apyvartos. Pasak „Danske banko“ Produktų valdymo direktoriaus Dariaus Jasinskio, Lietuvoje yra dvi pagrindinės alternatyvos.
„Jeigu internetinė parduotuvė yra pakankamai didelė, tokiu atveju pravers „Banklink“ sistema. O jei verslas dar tik įsibėgėja, tuomet reikėtų tartis su tarpininku – bendrove „EVP International“, kurie turi sutartis su visais Lietuvos bankais, todėl gali pasiūlyti gerą sprendimą klientui. Be to, pastarasis variantas dar patrauklus ir tuo, kad jam reikia gerokai mažiau specializuotų žinių. O ir IT administratorius – nebūtinas, be kurio neišsiversi, jei turėsi asmeninę mokėjimų sistemą ir pasirašysi sutartį tiesiogiai su banku“, – aiškino Darius Jasinskis.
Jo teigimu, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kokia yra el. parduotuvės apyvarta, bet ir į tai, kokios vertės yra vidutinis pardavimas.
„Jeigu vidutinė vieno pirkinio suma viršija keliasdešimt litų, tokiu atveju jau galima galvoti apie fiksuotą komisinį mokestį bankui, tačiau jei pavedimų sumos yra nedidelės, tuomet geriau tartis dėl komisinio mokesčio, kurį sudarytų tam tikras pardavimo procentas“, – patarė Produktų valdymo direktorius.
Tuo tarpu „EVP International“ atstovas Justas Noreika sakė, kad jų patirtis rodo, jog Lietuvoje daugiausiai mokėjimų virtualioje erdvėje sudaro dviejų bankų klientų atliekamos operacijos.
„Mūsų šalyje populiariausi – du mokėjimo keliai: per „Swedbank“ ir per SEB el. bankininkystės paslaugas. Sudėjus šių bankų klientų daromus pavedimus, jie siektų maždaug 80 – 85 proc. visų, mūsų sistemos aptarnaujamų, mokėjimų“, – įvardino mokėjimų tarpininko Eksporto rinkodaros specialistas.
Pasak jo, „EVP International“ gali pasiūlyti ne tik prieigą prie Lietuvos bankų, bet ir užsienio mokėjimo sistemų, tokių kaip „PayPal“, „Skrill“ ar dalies D. Britanijos bankinių sistemų. Be to, Justo Noreikos teigimu, „mokėjimai.lt“ („EVP International“ – aut. past.) turi paruošę 15 specialių el. prekybos modulių, skirtų populiariausioms turinio valdymo sistemoms.
Tai, kad Lietuvoje yra dvi pagrindinės el. mokėjimo alternatyvos, pripažino ir Paulius Nagys, bendrovės „Adeo web“ direktorius.
„Dažniausiai el. parduotuvių užsakovai renkasi tarp dviejų variantų: pirmasis – „mokejimai.lt“, antrasis – kelių bankų „Banklink“ paslaugos. Didesnės el. parduotuvės dažniau diegia pasirinktų bankų „Banklink“ paslaugą, o mažesnės bei atviro kodo el. parduotuvės renkasi „mokėjimai.lt“, – pasakojo specialistas.
Jo teigimu, „mokėjimai.lt“ sistema šiuo metu yra bene patraukliausias pasirinkimas. Vienas modulis – pritaikytas daugumai mokėjimo būdų. Tereikia vienos sutarties ir jau galima dirbti ne tik su visais Lietuvos bankais, bet ir su visame pasaulyje populiaria „PayPal“ elektroninio atsiskaitymo sistema.
„Jeigu dirbama su „Magento“ atviro kodo el. prekybos sistema, modulį parsisiųsti ir įsidiegti galima nemokamai. Vienintelis trūkumas – didesni vieno sandorio mokesčiai“, – atskleidė Paulius Nagys.
Pasak jo, kiekviena šalis turi savo specifiką, todėl būtų neteisinga suvesti visų šalių mokėjimo būdus į vieną pasirinkimą. Reikėtų atsižvelgti į tai, kokie mokėjimo būdai yra populiariausi atsiskaitant už pirkinius internete konkrečioje valstybėje.
„Pavyzdžiui, Olandijoje dauguma vartotojų atsiskaito „IDEAL“ vietiniu mokėjimo būdu, Airijoje daugiau nei trečdalis interneto vartotojų už pirkinius atsiskaito per pašto skyrius. Bet kokiu atveju, jei nėra apibrėžta rinka, „PayPal“ sistema išlieka viena iš žinomiausių atsiskaitymų internete globaliu mastu, todėl einant į tarptautinę rinką siūlyčiau rinktis būtent šį variantą“, – pasakojo „Adeo web“ vadovas ir čia pat pridūrė, jog „PayPal“ yra geras pasirinkimas, bet nereikėtų jo palikti kaip vienintelio pasirinkimo el. parduotuvėje.
„Žmonėms reikia suteikti galimybę rinktis iš kelių variantų. „PayPal“ užima lyderio pozicijas tik vakarų Europoje, JAV bei kitose anglakalbėse šalyse, todėl tai irgi reikia įsidėmėti bei prisiminti vertinant savo tikslinę rinką“, – patikslino specialistas.
Anot Dariaus Jasinskio, nors elektroninės prekybos „Danske bankas“ tiesiogiai nestebi, tačiau atliekamų operacijų skaičius kasmet išauga apie 3 kartus. Tai ir didėjantis tiesioginių sutarčių su el. parduotuvių savininkais leidžia daryti išvadą, kad internetas tampa vis populiaresnė vieta apsipirkti.
Pastebimas el. parduotuvių gausėjimas itin džiugina, bet tuo pačiu ir daug rūpesčių kelia internetinių mokėjimo sistemas kuriančioms ir diegiančioms bendrovės, kurių tarpe konkurencija nenumaldomai auga.
Paulius Nagys teigia, kad remiantis rinkos tendencijomis, atviro kodo el. prekybos platformos nukonkuruos uždarąsias sistemas, nes jos gali pasiūlyti didesnį saugumą, prieinamumą, funkcionalumą bei mažesnius įdiegimo kaštus.
„Jau šiandien norint įsidiegti „PayPal“, „Moneybookers“, „Authorize.net“ ir „Google Checkout“ mokėjimo sistemas, tereikia tik užsiregistruoti oficialiame jų puslapyje ir tuomet liks tik aktyvuoti el. prekybos sistemoje atitinkamus mokėjimo būdus“, – aiškino internetinių sprendimų ekspertas.
