Parafrazuojant Lietuvos muzikos grupių „Sportas“ dainos apie policiją žodžius, galima sakyti, kad jeigu tu ko nors išsigandai – tau visada padės e. policija. Ar tikrai? Kokia gi ta modernioji policija ir žmonių, kurie rūpinasi mūsų saugumu internete, veikla?
Parafrazuojant Lietuvos muzikos grupių „Sportas“ dainos apie policiją žodžius, galima sakyti, kad jeigu tu ko nors išsigandai – tau visada padės e. policija. Ar tikrai? Kokia gi ta modernioji policija ir žmonių, kurie rūpinasi mūsų saugumu internete, veikla?
Praeitais metais kompanijos „Symantec“ paskelbti duomenys rodo, kad internetinių nusikaltimų mastai prilygsta narkotikų verslui. 2011 m. kibernetiniai nusikaltėliai žmonėms ir verslui visame pasaulyje padarė beveik 400 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Nepaisant to, tapti nusikaltimo realiame gyvenime auka vis dar yra gerokai skaudžiau, nei su skriauda susidurti virtualioje erdvėje. Ypač tuomet, kai kalbama apie fizinį smurtą. Todėl pradėkime nuo mums įprastos policijos ir pažiūrėkime, kaip ji išnaudoja naująsias technologijas, idant mūsų gyvenimai būtų ramesni ir patogesni.
Tikriausiai daugelis žino, kad prireikus policijos pagalbos reikia skambinti numeriu 112. Bet, matyt, retas kuris nutuokia, jog veikia interneto svetainė ePolicija.lt. Tai yra policijos e. paslaugų portalas, kuriame apsilankę gyventojai gali sužinoti kaip dar, be skambučio trumpuoju pagalbos numeriu, įmanoma pranešti policijai apie įvykį.
Galimybių įvairovė – nedidelė, bet vis vien džiugina. Žmonės policiją gali informuoti el. paštu, kurį siunčiant rekomenduojama pridėti dokumentą pasirašytą el. parašu (tam, kad būtų galima patvirtinti pranešančiojo tapatybę) arba trumpąja žinute (SMS arba MMS formatu).
Tomo Stankevičiaus, projekto „Viešosios policijos paslaugos „Pranešimų policijai teikimas“ perkėlimas į elektroninę erdvę“ vadovo š. m. vasario mėnesį paskelbtame pranešime teigiama, kad daugiausia pranešimų – 1 879 buvo pateikta tiesiogiai užpildžius formą portale. Elektroniniu paštu pateikti 128 pranešimai, o SMS žinutėmis – 32. Aktyviausiai pranešimus teikė gyventojai, kurių amžius nuo 35 iki 44 metų.
Įdomiausia šioje interneto svetainėje esanti paslauga – galimybė interaktyviame žemėlapyje peržiūrėti nusikaltimų suvestinę. Tam, skiltyje „Statistika“ tereikia įvesti miesto, kaimo ar gatvės pavadinimą, nustatyti pageidaujamą laikotarpį ir, pasirinkus norimą spindulį, spausti piktogramą „Rodyti“. Netrukus pasirodo žemėlapis, kuriame matyti kiek ir kokių konkrečių įvykių buvo padaryta nurodytoje vietovėje.
Pasak tinklalapio administratorių, registruotų policijoje įvykių statistika ten atnaujinama kiekvieną dieną, todėl portale galima sužinoti realų užregistruotų įvykių skaičių bei jų pobūdį.
Policijos teikiamų paslaugų modernizavimas ir pritaikymas prie besikeičiančių vartotojų poreikių nuteikia optimistiškai. Tačiau ar lietuvius kas nors saugo ir interneto erdvėje?
Pasak Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktoriaus Ryčio Rainio, Lietuvoje internete naršančiais ir pasaulinio tinklo paslaugomis besinaudojančiais žmonėmis rūpinasi dvi įstaigos, kurios savo veiklos pobūdžiu skiriasi iš esmės.
„Pirmoji – tai Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT), kurio iniciatyva buvo sukurtas portalas esaugumas.lt. Jis yra skirtas elektroninių nusikaltimų prevencijai ir interneto vartotojų švietimui. Tuo tarpu Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyba užsiima gerokai rimtesniais darbais ir vykdo ikiteisminius tyrimus“, – sakė R. Rainys.
Jo teigimu, portalas esaugumas.lt dar šiais metais bus atnaujintas ir pasiūlys lankytojams daugiau informacijos apie tai, kaip apsaugoti savo kompiuterį ir savo asmens tapatybę internete.
CERT-LT duomenimis, pavojų elektroninėje erdvėje skaičius per 2011 m. smarkiai išaugo – nuo kiek daugiau nei 10 000 incidentų 2010 m. iki daugiau nei 21 000 pernai. Didžiausiu iššūkiu tapo e. virusai ir kompiuterių užvaldymas per atstumą. Taigi prevencija yra kaip niekad svarbi elektroninio saugumo sudedamoji dalis.
Tuo tarpu Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Ramūnas Matonis pasakojo, jog nusikaltimų elektroninėje erdvėje valdyba dirba labai intensyviai ir lietuvišką interneto erdvę stebi ištisą parą, be poilsio dienų. Valdyboje, kuri buvo įkurta 2001 m., yra du skyriai. Vienas rūpinasi nusikaltimų tyrimu, o kitas techniškai palaiko ikiteisminius tyrimus.
Tiesa Ramūnas Matonis teigė negalįs atskleisti nei kiek specialistų valdyboje dirba, nei kokią programinę ar techninę įrangą jie naudoja. Bet vis dėlto atskleidė, jog reikalui esant valdyba gali net uždaryti įstatymus pažeidusią interneto svetainę ir konfiskuoti techninę įrangą.
Pavyzdžiui, praeitų metų gruodžio pabaigoje buvo paskelbta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyba demaskavo pornografinio puslapio kūrėją iš Vilniaus. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad interneto svetainė buvo patalpinta serveryje, kuris yra Prancūzijoje. Tačiau tai pažeidėjo neapsaugojo. Iš jo buvo konfiskuotas asmeninis kompiuteris ir skirta beveik 12 000 Lt bauda.
Kiek anksčiau valdyba taip pat sėkmingai baigė net 2 metus trukusią operaciją, kuria didžiuojamasi iki šiol, o ją nagrinėjo net Interpolas. Tokį susidomėjimą sukėlė prieš kelis metus sunaikintas pasaulinės reikšmės kibernetinių nusikaltėlių forumas „Carding World“, kuriame jo dalyviai keisdavosi informacija, sužinodavo, kas ir kaip gali parduoti elektroninio mokėjimo duomenis, kas parduoda ar perka pasus bei kitokius dokumentus.
Prieš akis taip ir iškyla Holivudo filmuose matytas vaizdelis, kuriame teisingumui pasišventę IT specialistai imasi visų įmanomų ir neįmanomų priemonių, kad tik apsaugotų pasaulį nuo piktadarių. Bet ar pastebėjote, kad tokiuose filmuose tie IT paganiniai beveik nieko nevalgo? Matyt, tai yra ne atsitiktinumas. Juk atlyginimai policijoje mažesni nei privačiame sektoriuje. Tai pripažįsta ir patys teisėsaugos pareigūnai.
Visgi jausmas, kad interneto erdvė yra prižiūrima, suteikia galimybę kiek lengviau atsikvėpti. Gera žinoti, kad blogiukus gaudo geriečiai. Bet geriau pamąsčius pasidaro kiek neramu ar įvairūs interneto prievaizdai nepavers jo eiliniams vartotojams nepatrauklia vieta, kurioje neatsargiai išdėstyta mintis galėtų užtraukti valdžios nemalonę.
Vakaruose interneto policija vis dažniau prilyginama cenzoriui. Laimei mes dar galime mėgautis laisvu, bet saugiu internetu. Juk „Linkomanija“ dar vis veikia! Ar ne?
