Lietuvoje interneto skverbtis jau senokai peržengė 60 proc. ribą. Tai įvyko praeitų metų pradžioje. Interneto tinklų plėtra, skatinama didelės konkurencijos ir patrauklių paslaugų kainų bei sąlygų, neketina sustoti. Ji žengia jau ir į nuošalius mūsų šalies kampelius. Šviesolaidinio interneto tiekimo srityje mūsų šalis lenkia net skandinavus. Be to, prie interneto vartotojų skaičiaus augimo prisideda ir itin gerai išvystyti mobiliojo ryšio tinklai. Taigi aktyvių interneto naršytojų būrys gausėja, o išmaniųjų mobiliųjų prietaisų populiarėjimas auga. Tai e. verslui atveria naujas galimybes – leidžia siekti didesnio efektyvumo bei kurti naujas vertės formas. Bet ar galimybės yra išnaudojamos?
Dar visai neseniai žmonės buvo įsprausti į rėmus, kurie leido naudotis beveik vien tik vietinių bendrovių ar asmenų teikiamomis paslaugomis bei jų sukurtais produktais. Dabar gi naujosios technologijos įgalina vartotojus reikiamos prekės ar paslaugos ieškoti kitų šalių rinkose, pradedant artimiausiomis kaimynėmis ir baigiant tolimiausiais žemynais.
Naudojantis tokiu veiklos modeliu, buvo išleista ne viena knyga, kurią maketavo, redagavo, iliustravo ir vertė skirtingi žmonės, gyvenantys įvairiausiuose pasaulio kraštuose. Jie vienas apie kitą nieko nežinojo, o vienintelis bendras vardiklis buvo užsakovas. Taip dirba, pavyzdžiui, Haruki Murakami, Raphaelis H. Cohenas ir kiti rašytojai.
Knygų leidyba nėra vienintelė tradicinio verslo sritis, kuriai didelę įtaką daro technologijų plėtra. Tačiau daugiausiai dėmesio šiais metais turėtų tekti mobiliųjų aplikacijų kūrimui, internetiniams pardavimams, socialiniams tinklams bei finansinėms paslaugoms virtualioje erdvėje.
Pasak Redo Permino, bendrovės „Sanitex“, valdančios interneto parduotuvę neriba.lt, elektroninės komercijos skyriaus vadovo, šiandieninė e. verslo padėtis Lietuvoje yra panaši į užsitęsusią kūdikystę. Gera žinia, anot specialisto, yra ta, kad prieš tai tik ropojęs, šis verslas bando stotis ir žingsniuoti savarankiškai.
„Lietuviškas e. verslas nuo vakarietiško skiriasi tuo, kad yra žymiai jaunesnis ir dar turi kovoti už pirkėjų pasitikėjimą bei savo vietą po saule. Jam didžiulę įtaką daro ir tai, kad mes veikiame rinkoje, kuri, objektyviai vertinant, gyventojų skaičiumi prilygsta Varšuvai su jos apylinkėms. Ir viena, ir kita priežastis lemia tai, kad vystantieji e. verslą Lietuvoje turi daugybę darbo siekiant padidinti vartotojų pasitikėjimą ir užimti kuo didesnę rinkos dalį“, – sakė elektroninės komercijos ekspertas.
Jo teigimu, nepaisant kylančių kliūčių e. verslas Lietuvoje vystosi pakankamu tempu, o dar didesnė dinamika nėra būtina, nes ji gali lemti dideles klaidas, kurios sugriautų dar pakankamai trapų klientų pasitikėjimą.
„Dabartinio vystymosi pagreičio užtenka, kad elektroniniai sandoriai kasmet atkąstų vis didesnę ir reikšmingesnę įprastinės mažmeninės prekybos dalį“, – tvirtino Redas Perminas.
Tai, kad e. verslas, o ypač e. prekyba įgauna įspūdingą pagreitį, patvirtino ir Marius Butauskas, varle.lt komercijos direktorius. Jo teigimu, praeitais metais internetinių parduotuvių pardavimai Lietuvoje augo vidutiniškai 100 proc. O šių metų pirmųjų mėnesių rezultatai rodo, kad prognozės buvo perdėm pesimistinės – vartotojai noriai išlaidauja internete.
Prie e. verslo rezultatų gerėjimo prisideda ir mobiliųjų technologijų išnaudojimas, kuris, pasak Redo Permino, yra vis svarbesnis, nors dar nepasiekė tokio lygio, kad būtų galima atsisakyti tradicinių interneto parduotuvių.
„Tai yra papildomas pardavimų kanalas, todėl dar pernai sukūrėme ir išplatinome „iOS“ operacinei sistemai pritaikytą mūsų e. parduotuvės programėlę. Nuo to laiko stebime tendencijas bei darome reikalingus pakeitimus. Visiškai pereiti prie tokių pardavimų kol kas nei ketiname, nei rekomenduojame. Tačiau tai, kad mobiliaisiais prietaisais žmonės apskritai perka ir tai daro noriai, yra labai svarbu. Į šią tendenciją reikėtų atkreipti dėmesį planuojant verslą ir jo komunikaciją“, – aiškino „Sanitex“ atstovas.
Tokiai nuostatai pritaria ir Marius Butauskas. Jo teigimu, perkančiųjų per mobiliuosius įrenginius varle.lt sulaukia palyginti nedaug. Vos 5 proc. visų klientų šioje interneto parduotuvėje apsiperka naudodamiesi išmaniaisiais telefonais arba planšetiniais kompiuteriais.
„Tai yra auganti tendencija, bet ji Lietuvoje įsigali gana lėtai dėl mažos konkurencijos pasaulyje. Ypač planšetinių kompiuterių segmente, kur karaliauja vienas gamintojas. Jei tik atsirastų bent dar vienas jam prilygstantis – įrenginių kainos kristų ir juos galėtų įsigyti daugiau mūsų šalies gyventojų“, – svarstė Marius Butauskas.
Tuo tarpu interneto sprendimų bendrovės „Gaumina“ direktorius Darius Bagdžiūnas vasario pabaigoje vykusiame seminare apie reklamą virtualioje terpėje sakė, kad šiuolaikiniame pasaulyje visi konkuruoja su visais, o globalioje rinkoje atsirado pasiūlymų perteklius, kuris trukdo tiek vartotojams, tiek e. verslo kūrėjams.
„Nuo 1984 m., kuomet buvo atliktas pirmas e. pirkimas, pasikeitė daug kas. Atsirado gerokai daugiau komunikacijos kanalų, padidėjo konkurencija, o vartotojai tapo atsargesni. Pastarieji labiau pasitiki draugų rekomendacijomis, ne reklama“, – e. verslo aplinką komentavo interneto sprendimų ekspertas.