Pernai Lietuvoje policijos pareigūnai, dalyvaujant Lietuvos muzikos industrijos asociacijos (LMIA) specialistams, išėmė per 77 tūkst. laikmenų su nelegaliomis muzikos, filmų ir AK žaidimų kopijomis. Preliminariai vertinant, bendra mažmeninė šių kūrinių vertė rinkoje siekia 6,5 mln. litų.
Pernai Lietuvoje policijos pareigūnai, dalyvaujant Lietuvos muzikos industrijos asociacijos (LMIA) specialistams, išėmė per 77 tūkst. laikmenų su nelegaliomis muzikos, filmų ir AK žaidimų kopijomis. Preliminariai vertinant, bendra mažmeninė šių kūrinių vertė rinkoje siekia 6,5 mln. litų.
Pernai metai tapo pirmieji, kai DVD laikmenos su filmais ir muzika skaitlingumu aplenkė tradicinius muzikinius CD – iš rinkos buvo išimta per 29 tūkst. DVD, kompiuterinių filmų diskų ir beveik 17 tūkst. muzikinių CD diskų. Dar 31 tūkst. CD diskų buvo su kompiuteriniais žaidimais.
Skaičiuojant kūriniais, iš rinkos išimtose piratinėse laikmenose iš viso buvo rasta 25,5 tūkst. vnt. „nelegalių“ muzikos albumų, 146,6 tūkst. vnt. filmų, 62,3 tūkst. vnt. žaidimų programų. Taip yra todėl, kad didžiojoje dalyje nelegaliai platinamų DVD laikmenų dabar būna po keletą filmų ir muzikos albumų.
Per 2005 m. LMIA ir policija inicijavo 175 įmonių ir prekyviečių patikrinimus. LMIA antipiratinio centro ekspertai pernai atliko per 100 tūkst. laikmenų tyrimą ir Lietuvos teismams bei policijos pareigūnams, tiriantiems nusikalstamas veikas, pateikė 205 specialisto išvadas.
Kaip pastebi V. Simanavičius, LMIA viceprezidentas, 2005 m. didžiąją dalį neteisėtų kūrinių kopijų iš rinkos išėmė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos intelektinės nuosavybės apsaugos skyriaus pareigūnai. Lietuvoje situacija ženkliai pasikeitė į gerąją pusę šių pareigūnų darbo dėka, tačiau mažesniuose miestuose toliau stinga policijos aktyvumo, ginant intelektinę nuosavybę.
„Remiantis policijos išimtos įtariamai piratinės produkcijos turiniu galima apibendrinti, kad liūto dalį piratinės produkcijos rinkoje Lietuvoje dabar sudaro audiovizualiniai kūriniai, pirmiausia - filmai. Jie pernai sudarė 62,5 % nelegalios produkcijos rinkos, muzika – 11 %, kompiuteriniai žaidimai – 26,6 %“, – sako LMIA viceprezidentas.
Anot jo, preliminariai vertinant, jei ši 6,5 mln. litų vertės produkcija būtų realizuota juodojoje rinkoje, valstybė būtų praradusi virš 1 mln. PVM mokesčio, kiek mažiau nei 1 mln. pajamų mokesčio, „Sodra“ – dar 192 tūkst. litų. Nekalbant apie autorių nuostolius, bendrai valstybė būtų netekusi 2,3 mln. litų.
„Pernai sumažėję piratinės produkcijos sulaikymo tempai rodo du dalykus – kad tradicinė turgaus prekyba nelegalia produkcija menksta, piratai ima aktyviau prekiauti internetu. Tai taip pat rodo, kad Lietuva rečiau naudojama piratinės produkcijos tranzitui iš Rytų į Vakarų Europos šalis“, – pastebi LMIA atstovas.
Piratams imant naudoti naujausias kompiuterines technologijas bei internetą, jų identifikavimo ir sulaikymo procesai sudėtingėja. Piratams aktyviai prekiaujant nelegalia produkcija atviruose didžiųjų Lietuvos interneto paslaugų teikėjų bei mobilaus ryšio operatorių forumuose, pastarosios kompanijos nenoromis tampa piratų sąjungininkėmis.
„Tai liūdina, nes rodo, kad solidžios interneto ar ryšio kompanijos vis dar nesuvokia piratavimo reikšmės ir savo neveiklumu padeda piratams realizuoti nelegalią produkciją“, – pastebi V. Simanavičius.
Pernai intelektinės nuosavybės pažeidėjams Lietuvoje buvo pradėti 106 ikiteisminiai tyrimai, 197 asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn, bendrai buvo užregistruoti 303 pažeidimų atvejai.
2004 m. juodojoje rinkoje buvo konfiskuota apie 317 tūkst. piratinių diskų, kurių teisėtų kopijų mažmeninė vertė – apie 9,4 mln. litų.
