Ministrų kabinetas nusprendė neskubėti teikti Seimui ratifikuoti Tarptautinio prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu (ACTA), nes šis susitarimas Lietuvos bei Europos visuomenių vertinamas nevienareikšmiškai. Tokį Vyriausybės sprendimą pranešė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Ministrų kabinetas nusprendė neskubėti teikti Seimui ratifikuoti Tarptautinio prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu (ACTA), nes šis susitarimas Lietuvos bei Europos visuomenių vertinamas nevienareikšmiškai. Tokį Vyriausybės sprendimą pranešė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
„Vienareikšmiškai sutarėme, kad sutartis ratifikavimui artimiausiu metu tikrai nebus teikiama, bus konsultuojamasi su visuomene, bus šnekama, žiūrima, kaip visa tai atrodo. Bus toliau analizuojama ir tik tada sprendžiama“, – po posėdžio sakė ministras.
Jo teigimu, Lietuva turi pati apsispręsti, ar ji ratifikuos susitarimą, ar ne – jokio konkretaus termino tam numatyta nėra.
„Man asmeniškai atrodo svarbiausi patys principingiausi dalykai: išradimai, intelektinės nuosavybės produktai, autorystės produktai mūsų gyvenime užima vis didesnį vaidmenį tuo tarpu intelektinės nuosavybės apsaugos pramonė evoliucionavo po truputį ir nesekė paskui revoliucijas, įvykusias technologijose, bet išliko iš esmės tokia pati, kokia buvo XIX a pabaigoje. Atėjo laikas įsivertinti, ar tai atitinka nūdienos poreikius“, – teigė R. Šimašius.
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pasakojo, kad prieš pasirašant susitarimą Lietuvoje jį vertino ekspertai iš 14 institucijų, tačiau, jų nuomone, šiame susitarime nėra nieko, kas nebūtų reglamentuota mūsų nacionalinėje teisėje.
„Rengiantis pasirašyti šią sutartį, dirbo 14-os institucijų atstovai: įvairių ministerijų, Patentų biuro, Informacinės visuomenės plėtros komiteto ir taip toliau. Tai tokių klausimų pasirengimo etape ir iš visuomenės nebuvo labai girdėti, jie suaktyvėjo būtent po pasirašymo. Čia įžvelgiame diskusijos poreikį dar ir todėl, kad skiriasi kai kurių sutarčių nuostatų interpretacija. Yra sakoma, kad jos gali varžyti vieną ar kitą teisę. Tai norint išsiaiškinti, reikia diskutuoti“, – teigė E. Meilūnas.
Lietuva yra pasirašiusi ACTA, tačiau tam, kad ji įsigaliotų, sutartį turi ratifikuoti Seimas ir taip ji taptų Lietuvos teisės sistemos dalimi.
Tačiau ACTA sukėlė protestų bangą Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje. Sutartis pakrikštyta interneto laisvę ribojančiu dokumentu.
Dideli protestai dėl minėto dokumento priėmimo surengti Vokietijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose bei kitose valstybėse. Demonstracijos vyko ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose, tarp jų – Edinburge ir Glazge. Dokumentui nepritariantieji tvirtina, kad taip bus suvaržytos interneto naudotojų teisės, jie galės būti sekami bylų dalinimosi programose. Dokumento rengėjai tvirtina, kad taip tikimasi apsaugoti kūrėjų teises.
Sutartį jau yra pasirašiusios 22 Europos Sąjungos narės, tačiau dokumentą dar turės ratifikuoti Europos Parlamentas, kuriame nuo birželio bus rengiamos diskusijos šiuo klausimu. Rudenį pirmosios dokumentą pasirašė JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas ir Pietų Korėja.
