Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad Tarptautinis prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu (ACTA) neturės įtakos nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos teisinei bazei. ACTA sutartis, kurią Lietuva ir dar 21 Europos Sąjungos (ES) valstybė pasirašė sausio pabaigoje, sukėlė didelį interneto bendruomenės pasipiktinimą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad Tarptautinis prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu (ACTA) neturės įtakos nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos teisinei bazei.
ACTA sutartis, kurią Lietuva ir dar 21 Europos Sąjungos (ES) valstybė pasirašė sausio pabaigoje, sukėlė didelį interneto bendruomenės pasipiktinimą. Internautai teigia, kad ACTA kelia grėsmę interneto laisvei. Šeštadienį visoje Europoje vyks protesto akcijos, nukreiptos prieš šią sutartį.
Tačiau prezidentė minėtos sutarties punktuose, kuriuose kalbama apie kovą su piratavimu internete, problemų neįžvelgia. Anot jos, ACTA susitarimu „nustatomi įpareigojimai yra švelnesni už nustatytus ES teisėje, kurios, gindamos intelektinės nuosavybės teises, laikosi ES šalys“.
„Jeigu susitarimas įsigaliotų, Lietuvos teisinei bazei, kuri yra suderinta su ES teise, įtakos neturėtų. Tuo tarpu kitoms ACTA pasirašiusioms šalims reikės intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo lygį priartinti prie šiuo metu jau veikiančio ES lygmens“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos atsiųstame atsakyme į 15min.lt klausimus.
ACTA sutartį, be ES valstybių, taip pat jau pasirašė Australija, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, Meksika, Marokas, Naujoji Zelandija, Singapūras, Šveicarija ir JAV. „Siekiama, kad ateityje prie šio susitarimo prisijungtų kuo daugiau valstybių, įskaitant ir tokias svarbias pasaulio ekonomikas kaip Kinija ar Rusija“, – priduriama prezidentės atstovų laiške.
Piliečiai rodo susidomėjimą
Anot prezidentės spaudos tarnybos, oficialių piliečių kreipimųsi ACTA sutarties klausimu negauta.
Tačiau „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projekte Parasykjiems.lt nurodoma, kad Prezidentūrai ar pačiai D. Grybauskaitei buvo išsiųsta neviena dešimtis laiškų. Projekto organizatorių duomenimis, skundus įvairioms institucijoms ir politikams pasinaudodami šia sistema išsiuntė jau per 200 žmonių.
Premjero Andriaus Kubiliaus pozicija ACTA klausimu kol kas neaiški – Ministro pirmininko tarnyba siūlo šį klausimą jam užduoti pirmadienį, po Vyriausybės pasitarimo. Ši tarnyba iki penktadienio sulaukė 52 piliečių kreipimųsi.
Nemažai laiškų išsiųsta ir Lietuvos europarlamentarams, Seimo bei Vyriausybės nariams. Pavyzdžiui, Europos Parlamento (EP) nario Leonido Donskio atstovai nurodo, kad ACTA klausimas per jau įpusėjusią jo kadenciją sukėlė bene aktyviausią Lietuvos piliečių susidomėjimą EP priimamais ar svarstomais teisės aktais. Jei kitais klausimais domisi keli ar kelios dešimtys žmonių, tai ACTA klausimu L. Donskis gavo šimtus atsiliepimų.
Europarlamentarai žiūri skeptiškai
Pats L. Donskis mano, kad didžiausius nuogąstavimus kelia ne ACTA kaip susitarimas, o derybų dėl jos proceso skaidrumas ir atvirumas visuomenei. Jo nuomone, visi kylantys klausimai, prieštaravimai, galimi neatitikimai ES teisei turi būti išsiaiškinti ir diskutuojami kuo platesnėje viešojoje diskusijoje.
Socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė piliečiams, kurie į ją kreipėsi, atrašė, kad yra neteisingai kaltinama balsavimu „už“ ACTA. Ji pabrėžė, kad socialdemokratai balsavo „už“ rezoliuciją, kurioje Europos Komisija buvo raginama nesudaryti ACTA susitarimo. Tačiau nesurinkus pakankamai balsų ši rezoliucija buvo atmesta. „Mūsų Europos Parlamento socialdemokratų frakcijoje šis susitarimas yra labai atsakingai analizuojamas bei dėl jo yra diskutuojama. Jau dabar aiškėja, kad, rengiant šį susitarimą, trūko viešumo, skaidrumo, atviros diskusijos su pilietine visuomene bei ekspertų nuomonės išklausymo. Europos Komisija taip pat kol kas negalėjo mums paaiškinti, kokia būtų šio tarptautinio susitarimo sudarymo pridėtinė vertė Europos Sąjungai ir jos piliečiams. Nes, Komisijos teigimu, ACTA įsigaliojimas nepakeistų jau ir šiuo metu Europos Sąjungoje galiojančių įstatymų, o šalys, kuriose piratavimas ir plagijavimas yra labiausiai paplitęs (Kinija, Indija), prie šio susitarimo net nesvarsto galimybės prisijungti“, – rašoma V. Blinkevičiūtės atsakyme.
Abejones dėl ACTA sutarties anksčiau buvo išsakęs ir V. Blinkevičiūtės kolega Zigmantas Balčytis.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ nepritaria ACTA susitarimui ir žada siekti, kad tiek Lietuvoje, tiek Europos mastu dabartinis susitarimo variantas būtų atmestas. Abejones dėl šio susitarimo taip pat yra išreiškęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Internete renkami parašai peticijai, kuria raginama atmesti ACTA sutartį. Ją jau pasirašė virš apie 2 mln. žmonių. Ši peticija bus perduota Europos Sąjungos institucijų valdininkams.
ACTA sutartimi siekiama suvienodinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą įvairiose šalyse, tačiau ji sulaukė kritikos dėl interneto laisvės varžymo. Be to, sutarties oponentai pastebi, kad ji ilgą laiką buvo slepiama nuo visuomenės, maža to, jos rengėjai vengia viešų diskusijų ir svarstymų valdžios institucijose.
Užsienio politikai neliko abejingi
- Latvijos ūkio ministras Danielis Pavliutas pristabdė ACTA ratifikavimą, pripažindamas, kad vyriausybė pavėlavo visuomenei paaiškinti sutarties esmę;
- Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad jis atidės susitarimo ratifikavimą, sutikdamas, kad derybų procese trūko konsultacijų;
- Sausį atsistatydino Kaderis Arifas – Europos Parlamento pranešėjas apie ACTA. Jis pareiškė buvęs liudininku „dar niekada anksčiau nematytų manevrų“, kurie buvo atlikti ruošiant šią sutartį, o derybas dėl jos K. Arifas pavadino „maskaradu“;
- Slovėnijos ambasadorė Japonijoje Helena Drnovšek Zorko, sausio pabaigoje pasirašiusi ACTA sutartį, vėliau atsiprašė už „neatidumą“. Ji pripažino, kad pasirašė sutartį, į kurią nebuvo gerai įsigilinusi, ir sutiko, kad ACTA gali pakenkti interneto laisvei, todėl pakvietė slovėnus „jos vardu“ surengti mitingą Liublianoje.
