Praėjusią savaitę vykęs visuotinis interneto streikas – tik pradžia to, kas laukia ateityje. Internetui tampant nebe nišine sfera, o visuotiniu reiškiniu, turinio kūrėjams vis sunkiau apsaugoti savo kūrinius. Desperatiški jų atstovų bandymai keisti įstatymus tokiais, kurie esą padės sunaikinti piratavimą, nerimą kelia visiems, išskyrus piratus.
Jei dar negirdėjote, tūkstančiai interneto tinklalapiai išsijungė protestuodami prieš JAV valdžios svarstomus antipiratinius įstatymus – „Stop Online Piracy Act“ (liet. stop piratavimui internete įstatymas, SOPA) ir „Protect IP Act“ (liet. IP apsaugos įstatymas, PIPA).
Daug netuščiažodžiaudamas paminėsiu kelias pagrindines priežastis, kuo šie (ir panašūs) įstatymai man atrodo ydingi.
Ribojimai – paskata piratams
Bene svarbiausia priežastis, mano nuomone, yra ta, kad įstatymuose numatytos galimybės blokuoti prieigą prie interneto svetainių pažeidžia žodžio laisvę. Ypač dėl to, kad sąlygos tokiam blokavimui įvykdyti aprašytos aptakiai. Teoriškai jau kitą dieną po įstatymo įsigaliojimo būtų galima reikalauti uždaryti visus socialinius tinklus, failų dalinimosi svetaines, įvairios medijos (muzikos, vaizdo įrašų, nuotraukų ir kt.) tarnybas. Tikėtis, kad „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“, „Flickr“ ir kitų didžiųjų interneto tinklalapių didieji konkurentai nenorės pasinaudoti tokia galimybe, yra tiesiog naivu.
Tai leidžia spėti, kad dengiantis kova su piratavimu, iš tiesų užsimota prieš technologijų rinkos lyderius (su kuriais, beje, Holivudo studijos ir muzikos įrašų kompanijos sutaria ne itin gerai).
Tokią prielaidą patvirtina ir patys interneto piratai, kurie streike net nedalyvavo. Didžiausia „torrent“ svetainė pasaulyje „The Pirate Bay“ paskelbė, kad blokavimų ar pajamų „nurėžimo“ nebijo. Mat pajamas ji gauna ne iš JAV kompanijų (ir tuo labiau ne iš vartotojų), o kitų šalių patirtis rodo, kad ir pasitelkus blokavimo priemones žmonės sugeba pasiekti turinį.
Apskritai, kuo labiau stengsis antipiratai, tuo labiau tobulės ir interneto piratai. Ar prieš dešimtmetį būtumėte patikėję, kad didžiausią pasaulyje enciklopediją bus galima nešiotis piršto dydžio atminties laikmenoje? Dabar tai jau įmanoma – svetainei „Wikipedia“ streiko metu užsidarius, „torrent“ tarnybose atsirado 6 gigabaitų dydžio failas su visais šios enciklopedijos straipsniais anglų kalba. Belieka užduoti retorinį klausimą: ko sulauksime po dar 10 metų?
Kovoja prieš kūrybiškumą?
Autorių teisių gynėjų kova su piratavimu apskritai labiau primena kovą prieš visuomenės kūrybiškumą. Milijonus dolerių į turinį investuojančios kompanijos, iš vienos pusės, bijo konkurencijos; iš kitos pusės – baiminasi, kad žmonės tiesiog nustos vartoti jų kuriamą turinį, kuris šiuo metu neša milžiniškas pajamas.
Šimtmečius veikiančios kompanijos, veikiausiai, galvojo, kad televizija yra „baisiausia“, kas galėjo nutikti, ir jau buvo įpratusios prie „transliavimo“. Atsiradus internetui žaidimo taisyklės kardinaliai keičiasi: reikia galvoti naujus verslo modelius, dar daugiau investuoti nežinant, ar tai atsipirks. Bet kol sustabarėjęs stuburas pagaliau pajudės, galima tiesiog nusamdyti dar kelis lobistus, dar kelis teisininkus ir siųsti juos į kovą.
Siūlomos priemonės kovai su piratavimu sudaro įspūdį, kad internetą siekiama paversti vienpusiu kanalu – savotiška televizija, kurios klientai ir toliau tik „vartos“ (t. y. žiūrės ar klausysis) tai, ką jiems bus leidžiama „vartoti“. O tarpininkai toliau iš to lobs.
Švedijos piratai net pastebėjo ironišką sutapimą: žodis „sopa“ išvertus iš jų kalbos reiškia „šiukšlės“, o „pipa“ – „vamzdis“. Taigi jau įstatymų pavadinimuose užšifruota jų tikroji esmė: internetą norima paversti vamzdžiu, kuriuo žmonėms toliau būtų pilamos tos pačios šiukšlės.
Esu už tai, kad autoriai turėtų galimybes ginti savo teises, ir nepateisinu piratavimo. Tiesiog nesu didelis optimistas ir abejoju, ar kada pavyks visiškai išnaikinti piratavimą – to nepavyksta padaryti nei turguose, nei legaliose prekybos vietose. Žinoma, tai nereiškia, kad stengtis nereikia, tačiau iškelti savo interesus aukščiau visko ir nematyti (o gal nenorėti matyti) kokią įtaką tai gali padaryti kitiems sektoriams yra mažų mažiausiai trumparegiška.
Tikiuosi, kad galiausiai nugalės sveikas protas, o internetas liks laisvas, kūrybiškas, inovatyvus ir, svarbiausia, visuotinis. Kad kūrėjai norės skleisti savo kūrybą, dalintis, ir galės iš to gyventi. Kitu atveju interneto streikų bus dar ne vienas.