Nutrauktas egzaminas, akademinė skola, vienetas, papeikimas ar šalinimas iš universiteto – taip aukštojoje mokykloje gali baigtis studentų bandymas nusirašyti. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Vilius Morkūnas pastebi, kad šalinimai iš universitetų už nusirašinėjimą reti ir tylūs.
Nutrauktas egzaminas, akademinė skola, vienetas, papeikimas ar šalinimas iš universiteto – taip aukštojoje mokykloje gali baigtis studentų bandymas nusirašyti. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Vilius Morkūnas pastebi, kad šalinimai iš universitetų už nusirašinėjimą reti ir tylūs.
Vilniaus universitete (VU) dėl nusirašinėjimo, plagiato ir panašių dalykų studentas šalinamas iš universiteto. Tokį sprendimą priima rektorius arba fakulteto vadovas. Pasak VU Akademinių reikalų koordinavimo skyriaus vedėjos Jekaterinos Bortkevič, praėjusiais mokslo metais iš universiteto pašalinta 10, užpraėjusiais – 22 studentai.
Nusirašinėjęs studentas gali atsipirkti ir papeikimu ar griežtu papeikimu – galutinis žodis priklauso rektoriui arba dekanui. „Už šį pažeidimą gali būti skirtas ir papeikimas. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad pagal VU Akademinės etikos kodeksą nusirašinėjimas ar leidimas nusirašyti priskiriamas prie šiurkščiausių akademinio sąžiningumo principo pažeidimų“, – sakė J. Bortkevič.
VDU nusirašinėtojui parašo vienetą
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) nusirašinėjimą pastebėjęs dėstytojas turi nutraukti egzaminą, studentui įrašyti vienetą ir raštu apie tai pranešti fakulteto dekanui.
„Studentas gauną akademinį įsiskolinimą ir turi pakartoti dalyką, už jį susimokėti. O moralinė nuobaudos dalis yra faktas, kad apie nusirašinėjimą pranešama dekanui, kuris paskui reaguoja“, – aiškina VDU Studentų reikalų tarnybos direktorius Mantas Simanavičius.
Kaip viena priemonių gali būti ir pašalinimas iš universiteto. Yra buvę atvejų, kai nusirašinėjant pagautas studentas aiškintis pas dekaną atsiveda advokatą. Pasak M. Simanavičiaus, ar per egzaminą nusirašinėjama, priklauso ir nuo studijuojamo dalyko: ar medžiagą reikia „iškalti“, ar išmokti. „Nusirašinėjimų pasitaiko dažniausiai tada, kai vienu metu atsiskaito didelis būrys studentų, o egzamino priežiūrą vykdo vienas dėstytojas. Tada visą laiką kyla noras nusirašyti, nes mažiau šansų būti pagautam“, – sakė VDU atstovas. Kartą per vieną egzaminą M. Simanavičius pagavo du nusirašinėtojus.
Kada paskutinįkart išmetė, VGTU nepamena
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) tvirtina netoleruojantis nusirašinėjimo ar kitokio nesąžiningumo. Nuobaudos už tokį elgesį gali būti nuo atitinkamo dalyko kurso kartojimo iki šalinimo iš universiteto.
Ką daryti su nusirašinėjusiu studentu, paprastai sprendžia dekanas. Esant motyvuotam studento prašymui dėl nuobaudos dydžio, galutinį sprendimą gali priimti rektorius.
„Egzaminų sesijų metu pasitaiko atvejų, kai pastebimi studentų nesąžiningumo atvejai, tačiau pastaruoju metu griežčiausia nuobauda – šalinimas iš universiteto – nebuvo taikyta. Universitetas nekaupia duomenų apie tokius atvejus, todėl negalime pateikti tikslios statistikos. Duomenis apie šią sesiją ir nusižengimų skaičių žinosime tik jai pasibaigus“, – teigė VGTU atstovas žiniasklaidai Justas Nugaras.
Apie nusirašinėjimą dėstytojai nutyli
„Kai kuriose aukštosiose mokyklose reglamentuota, kad vieną kartą pagavus nusirašinėjant ar nesąžiningai atliekant vieną ar kitą užduoti, studentas iškart metamas iš aukštosios mokyklos. Tačiau praktikoje tokių atvejų arba nėra, arba jų nėra daug, arba jie labai tylūs“, – sako LSAS prezidentas V. Morkūnas.
Pasak V. Morkūno, dėl biurokratijos patys dėstytojai apie nusirašinėjimą ne visada praneša aukštosios mokyklos administracijai. Vietoje to, kad rašytų ataskaitą, nurodytų, kaip nusirašinėjimas vyko, dėstytojas dažnai studentui rašo neigiamą pažymį arba liepia ateiti egzamino perlaikyti.
„Yra studentų, kurie sugeba išsiprašyti antrą šansą“, – pastebi V. Morkūnas. LSAS vadovas mato globalesnę problemą – iki šiol veikia daugybė svetainių, siūlančių pirkti įvairias ausines ar mokslinius darbus. V. Morkūno teigimu, nesąžiningumo lygmuo išplitęs labai plačiai nuo mokyklos iki universiteto.
V. Morkūnas atkreipė dėmesį, kad Vakarų šalyse studentai tokių atvejų netoleruoja, jiems tai nesuprantama. Studentų atstovo nuomone, egzamine turėtų būti prašoma parodyti ne atmintinai išmoktas žinias, o gebėjimus tas žinias panaudoti.
