Šviesiausių Lietuvos protų reikia ir Europos, ir kitų žemynų universitetams, tvirtina Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis. Į prestižinę KTU gimnaziją su pasiūlymais studijuoti plūstant užsienio universitetų atstovams, B. Burgis pasigenda Lietuvos aukštųjų mokyklų dėmesio.
Šviesiausių Lietuvos protų reikia ir Europos, ir kitų žemynų universitetams, tvirtina Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis. Į prestižinę KTU gimnaziją su pasiūlymais studijuoti plūstant užsienio universitetų atstovams, B. Burgis pasigenda Lietuvos aukštųjų mokyklų dėmesio. „Užsienio universitetų Lietuvoje vykdoma galvų medžioklė tampa masiniu reiškiniu. Jie buvusius mūsų gimnazistus, kaip ir visus savo studentus, samdo, prašo važiuoti ir agituoti. Tai teisinga veikla, aš nelabai suprantu, kodėl mūsų universitetai tuo neužsiima“, – DELFI kalbėjo B. Burgis.
Štai šią savaitę KTU gimnazijos absolventai gimnazistams pristato Amsterdamo universitetą, Prancūzijos Sciences Po universitetą. Pasak direktoriaus, įvairių šalių universitetus pristato ne tik buvę gimnazistai, bet ir užsieniečiai.
B. Burgio teigimu, užsienio universitetų pristatymas duoda rezultatų – gimnazistai jais domisi ir paskui stoja. Pastaraisiais metais tarp KTU gimnazijos absolventų populiariausi Vokietijos Bremeno, Jungtinės Karalystės Kembridžo, geresni Škotijos universitetai.
Pašnekovas pastebi, kad dukart potencialius studentus viliojo JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Elisabeth Derse. Pagal specialią programą stažuotis į JAV jau vyksta jaunesnių klasių moksleiviai.
„Galėjome pasimėgauti, kai atvykus ambasadorei mūsų gimnazistas Lukas, metus praleidęs JAV, pašnekėjo angliškai taip, kaip Barackui Obamai tik sapnuojasi. Amerikiečiai į mus seniai nusitaikę, bet galiu pasakyti, kad jau kurį laiką pagal mūsų gimnazistų pasirinkimus Europa laimi ir prieš Japoniją, ir prieš JAV“, – kalbėjo B. Burgis.
B. Burgio nuomone, vilioti studentus turėtų ir Lietuvos universitetai. Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai galėtų vilioti nevažiuoti į užsienį įrodinėdami, kad medikus puikiai paruošia ir Lietuvoje. „Gal jie kažką ir daro, bet tai nėra toks masinis reiškinys, kaip tai daro užsieniečiai“, – pastebi prestižinės Kauno gimnazijos vadovas.
B. Burgis prognozuoja, kad 65 proc. šiųmečių KTU gimnazijos absolventų liks Lietuvoje, 35 proc. važiuos studijuoti svetur.
A. Daniūnas: nemanau, kad Lietuvos universitetai neaktyvūs
Su B. Burgio nuomone, kad Lietuvos universitetai rodo mažai dėmesio potencialiems studentams, nesutinka Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas.
„Nemanau, kad esame neaktyvūs. Juoba suprantame – dabar dėl Lietuvos rinkos kovojama ne tik tarp lietuviškų, bet vis labiau ir tarp užsienio universitetų. Galiu sakyti ne tik apie VGTU – visi universitetai deda dideles pastangas, kad jauni žmonės būtų labiau informuoti, jiems būtų išaiškinta. Tai mūsų pareiga“, – sako A. Daniūnas.
Rektoriaus nuomone, galbūt užsienio universitetai labiau matomi – Lietuvos universitetų kvietimas studijuoti neatrodo išskirtinis.
„Iš tikrųjų tam skiriame didelį dėmesį. Žinoma, yra per 800 vietų, kur galima baigti vidurinį mokslą, į kiekvieną mokyklą neatvažiuosi, tad žiūrime pagal rinkos situaciją – iš kokio krašto, regiono daugiau stoja, ten ir važiuojame“, – kalbėjo A. Daniūnas. VGTU būsimų studentų viliojimu užsiima speciali komanda. Pasak A. Daniūno, studijuoti kviečiama ir kitaip: į kiekvieną mokyklą išsiunčiama specialių leidinių, rengiamos atvirų durų dienos, organizuojami susitikimai su tėvais, profesinio orientavimo mokytojais.
