Inovacijos.lt kalbina Jurgitą Petrauskienę, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorę.
Ar Lietuvos mokslo ir studijų sistema skatina jaunimą būti versliais ir kokiais būdais?
Šiandien verslumo ugdymas vis dar yra deklaratyvus siekis Lietuvos mokslo ir studijų sistemoje, tačiau ateityje, be abejonės, verslumas bus realiai ugdomas bei pridėtinę vertę sukuriantis gebėjimas.
MOSTA parengė ekspertų prognostinį vertinimą arba Įžvalgą, kaip turėtų atrodyti ir veikti Lietuvos mokslo ir studijų sistema 2030 metais. Šio proceso metu ekspertai aiškiai apibrėžė Lietuvos mokslo ir studijų sistemoje veikiantį verslumo ugdymą, kuris pradžioje užtikrintų realybėje veikiančią „trilypę spiralę“, o vėliau generuotų inovacijų kultūrą bei plėtotų kūrybiškumą.
Kitas svarbus ekspertų išryškintas aspektas yra tas, kad ši inovacinė bei versli kultūra skatintų atvirumą pasauliui, toleranciją, tarpkultūriškumą, nepamirštant asmeninės ir korporacinės atsakomybės.
Kokie pagrindiniai Mokslo ir studijų įžvalgos 2030 m. siekiai?
Rengiant Įžvalgą aktyviai dalyvavo apie 80 akademinės bendruomenės atstovų ir visuomenės veikėjų. Apklausų metu nuomonę dėl Įžvalgos išsakė apie 600 (iš 2500 apklaustų) mokslo ir studijų politikos ekspertų, universitetų, mokslo institutų atstovų ir visuomenės veikėjų. Apklausos metu buvo aiškintasi, kaip mokslo ir studijų ateitį mato politikai, mokslo ir studijų, ekspertinių institucijų atstovai, privataus sektoriaus atstovai ir studentai.
Tai leidžia manyti, kad Įžvalgoje atsispindi akademinės bendruomenės ir visuomenės atstovų vizija dėl tolesnės Lietuvos mokslo ir studijų sistemos plėtros. Todėl Įžvalgą galima pristatyti ne kaip valdžios institucijų, o akademinės bendruomenės ir visuomenės atstovų darbo rezultatą.
Įžvalgoje pateikiami konkretūs žingsniai, kurie turėtų leisti pasiekti norimą būklę. Ši Įžvalga gali tapti rimtu Mokslo ir studijų strategijos pagrindu ir būti realiai įgyvendinta, juolab, kad yra palaikoma LR Švietimo ir mokslo ministerijos. Tai instrumentas ne dulkėms rinkti, o realiai kurti mūsų visų trokštamą ateitį. Pagrindiniai tikslai būsimai mokslo ir studijų sistemai – darni, globali ir tarptautinė mokslo ir studijų sistema.
Kas pagal Mokslo ir studijų įžvalgą yra mokslioji visuomenė? Kaip ji kuriama?
Moksliojoje visuomenėje mokslo ir studijų (kaip švietimo, ugdymo bei lavinimosi plačiąja prasme) vaidmuo išsiplečia ir darosi visuotinis. Paprastai tariant, tai ir tyrimai, ir studijos, ir inovacijų taikymas, ir mokymasis visą gyvenimą. Moksliosios visuomenės charakteristikos yra nuolatinis, visą gyvenimą trunkantis mokymasis, kūrybiškumas, mokslo žinių bei metodų taikymas kurti naujovėms.
Mokslioji visuomenė yra sąmoninga ir kompetentinga spręsti apie valstybėje priimamų sprendimų pagrįstumą. Kitaip sakant, svarbu, kad 2030 metais mokslas būtų kuo plačiau taikomas, kad bet kokios specialybės atstovas mąstytų ir veiktų pagal mokslo ir pažangos dėsnius. Todėl Įžvalgą mes taip pat vadiname „Moksliosios Lietuvos 2030“ vardu.
Kokius specialistus turėtų ugdyti studijų ir mokslo sistema Lietuvoje ateityje – kokias kompetencijas ir žinias ji turėtų puoselėti?
Gebėjimą prisitaikyti prie greitai kintančių sąlygų, gebėjimą naudotis rafinuotomis aukštosiomis technologijomis, gebėjimą savo veikla sukurti pridėtinę ekonominę arba socialinę vertę, gebėjimą kūrybiškai spręsti konfliktines situacijas, gebėjimą viešajame gyvenime naudoti mokslinės analizės rezultatus bei įrodymus – tai yra ateities visuomenės sėkmės formulė.
Tokius gebėjimus žmogui ateityje galėtų padėti išsiugdyti unikalūs kompetencijų rinkiniai: fizikas + humanitaras + sociologas + dailininkas + gamtosaugininkas. Pavyzdžiui, vienas iš Įžvalgos procese sukurtų ateities vaizdų: 2030 m. statistinis 35 metų lietuvis jau bus studijavęs keturiose aukštosiose mokyklose, iš jų dviejose užsienyje.
Kaip turėtų atrodyti verslo ir mokslo bendradarbiavimas?
Be kūrybiško mokslo panaudojimo neįmanoma jokia prasminga ir rezultatyvi veikla. Mokslas ir studijos padės projektuoti bendras šalies ir regiono ateities perspektyvas globalioje aplinkoje, stiprinti regiono išskirtinumą, kurti naujas ekonominio, socialinio ir technologinio vystymosi erdves. Jie skatins verslumo dvasią ir inovacijas visose gyvenimo srityse, tolygiai teritoriškai paskirstys visuomenės išsilavinimą.
Ko reikia, kad įžvalgos metu sukurta vizija būtų įgyvendinta?
Visų pirma, tikimės, kad pradėta įžvalgų kultūra plėtosis ir taps įprastu reiškiniu, padedančiu suburti skirtingus socialinius dalininkus prie vieno stalo, tam, kad būtų identifikuoti aukščiausią pridėtinę vertę sukuriantys veiksniai bei surastas konsensusas dėl trokštamos ateities raidos.
Antra, vizijos įgyvendinimas priklauso nuo visų ją kūrusių ir ja patikėjusių rato. Jei puoselėsime darnaus vystymosi bei mokymosi ir kūrimo visą gyvenimą vertybes, tai tikrai galime tikėtis, kad mūsų vaikai gyvens kitokioje šalyje