Šiuo metu „Samsung“ yra viena iš stipriausių – jei ne pati stipriausia – technologijų įmonių pasaulyje. Bet panašu, kad tai ir yra įmonės galimybių viršūnė. Savo dvejonėmis apie įmonės ateitį dalinasi Ewha moterų universiteto (Korėja) profesorius Jasperis Kimas.
Šiuo metu „Samsung“ yra viena iš stipriausių – jei ne pati stipriausia – technologijų įmonių pasaulyje. Bet panašu, kad tai ir yra įmonės galimybių viršūnė. Savo dvejonėmis apie įmonės ateitį dalinasi Ewha moterų universiteto (Korėja) profesorius Jasperis Kimas.
Netrukus šiai Pietų Korėjos įmonei gali prasidėti saulėlydžio scenarijus, kurį jau išgyveno kai kurios kadaise labai stiprios įmonės, rašo bbc.co.uk.
Lygiai kaip kilo ir krito Romos bei Didžiosios Britanijos imperijos, technologijų įmonės taip pat negali išvengti evoliucijos ir saulėlydžio fazių.
Ši taisyklė galioja tokioms įmonėms, kaip IBM, „Sony“ ir netgi „Samsung“.
Staigus „Sony“ saulėlydis
„Sony“, panašiai kaip ir „Samsung“, į pasaulinę rinką žengė su santykinai nebrangiais produktais – pavyzdžiui tranzistoriniu radiju TR-72 praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje.
Japonijos įmonės sėkmę sustiprino tokie masiškai išplitę dalykai, kaip „Sony Walkman“ grotuvas 1979 metais, CD muzikos formatas, kartu su „Philips“ pristatytas 1982 metais, DVD formatas, pasaulį išvydęs 1995 metais ir daugybė kitų.
Lygiai kaip „Samsung“ televizoriai šiandien, devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje „Sony“ televizoriai buvo vadinami geriausiais ir pažangiausiais pasaulyje.
Ir, lygiai kaip IBM atveju, „Sony“ karaliavimo periodą pakeitė staigus saulėlydis, prasidėjęs paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
„Sony“ pozicijų pradėjo netekti iš dalies dėl konkurencijos su Pietų Korėjos įmonėmis, kuomet pradėjo sparčiai stiprėti „Samsung“.
Iki šiol „Sony“ bando ginti savo pozicijas rinkoje nuo „Samsung“.
Nepaisant tokių produktų, kaip „PlayStation“ žaidimų kompiuteriai, populiarumo, „Sony“ įspėjo, kad įmonės veikla jau ketvirtus metus iš eilės bus nuostolinga. O technologijų įmonės padėtis būtų dar blogesnė, jeigu jos kiek nepataisytų gretutiniai gyvybės draudimų ir bankininkystės padaliniai.
IBM: nuo saulėtekio iki saulėlydžio
IBM mėgaujantis buvimu zenite šios įmonės produktai buvo neprilygstami: galbūt dar prisimenate „Selectric“ rašymo mašinėles ir praėjusio amžiaus pabaigos „Thinkpad“ kompiuterius.
1911 metais įsteigta bendrovė IBM elektronikos rinkos lydere buvo didžiąją XX a. dalį, ji garsėjo savo aparatūrine ir programine įranga.
Vieni pirmųjų svarbių įmonės sukurtų produktų buvo tabuliatoriai, perforacinės kortelės ir verslo kompiuteriai.
Tačiau įmonė prigamino ir daugybė, atrodytų, mažiau su technologijomis susijusių produktų – nuo mėsos ir sūrio peilių iki parduotuvių svarstyklių.
Kadaise IBM buvo kažkuo panaši į šiuolaikinę „Samsung“ – įmonėje buvo ir griežta korporacijos kultūra, atitinkanti JAV praėjusio amžiaus šešto dešimtmečio „kompanijos žmogaus“ įvaizdį.
Pavyzdžiui, darbuotojų apranga buvo konservatyvi – tamsiai mėlyni kostiumai ir kaklaraiščiai. Beje, dėl šio aprangos kodo atsirado ir pavadinimas „Big Blue“.
Be to, IBM reikalavo griežto lojalumo įmonei ir grupinės mąstysenos mentaliteto, todėl ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo neretai būdavo išblukintos.
Neretai šios gyvenimo pusės netgi susiliedavo – darbo išvykos su šeimų nariais, bendradarbių sporto komandos, naujų darbuotojų apmokymo centrai ir netgi IBM muzikos grupė. Visa tai turėjo didinti darbuotojų lojalumą korporacijos aplinkai.
Tačiau IBM zenite laikėsi santykinai neilgai. Kuomet Kinijos įmonei buvo parduotas kompiuterių gamybos padalinys, IBM neabejotinai išgyveno saulėlydžio etapą. Bent jau techninės įrangos gaminimo požiūriu.
„Samsung“ būklė
Šiandien įžengę į pagrindinį „Samsung“ biurą Seulo pietinėje dalyje atsidursite tokioje aplinkoje, kokia kadaise vyravo IBM.
Visur vaikštinėja šeštojo dešimtmečio kompanijos žmonės: galybė konservatyviai apsirengusių žmonių yra visais požiūriais lojalūs „Samsung respublikai“.
Savaime suprantama, įmonėje yra ir kelios darbuotojų sporto komandos – pavyzdžiui, „Samsung Lions“ beisbolininkai.
Tiesą sakant, „Samsung“ galima būtų netgi vadinti valstybe valstybėje.
Ties įmonės biuru Korėjoje visai šalia valstybinės vėliavos aukštai iškelta ir „Samsung“ vėliava, tarsi parodydama, kad įmonė ir valstybė yra bemaž tapatūs dalykai.
Ar bent jau kad tie dalykai yra labai tarpusavy priklausomi – tai tiesiog ekonominis faktas.
„Samsung“ sukuria 13 proc. Korėjos eksportuojamos produkcijos, o iš eksporto gaunami 48 proc. viso Korėjos BVP.
Diversifikavimas
IBM sugebėjo atsinaujinti ir tapti IT paslaugų bendrove, įrodžiusia, kad saulėlydis nėra negrįžtamas procesas.
„Samsung“ žino, kad dabar jie yra kryžkelėje, todėl iš visų jėgų stengiasi pakeisti savo veidą.
Tai paaiškėjo iš bendrovės direktorių tarybos vadovo Kun-hee Lee strategijos iki 2020 metų žengti į penkias naujas verslo sritis – taip pat medicinos įrangos ir ekologiškų technologijų.
Tai nėra visiškai nauja idėja, taigi, „Samsung“ sėkmę lems įmonės gebėjimas strategiją realizuoti greitai ir be trikdžių.
Galima būtų teigti, kad toks strategijų realizavimo gebėjimas yra viena iš „Samsung“ stiprybių, nes dabar įmonė investuoja milžiniškas sumas į sritis, susijusias su tyrimais bei diegimu.
Visgi iššūkį „Samsung“ meta kur kas platesnė aplinka.
Kita Pietų Korėja
Pastaruosius 50 metų Pietų Korėja galėjo mėgautis milžiniškais ekonominio augimo greičiais.
Tačiau šiandien ši šalis, kurioje įsikūrė „Samsung“, susiduria su greitai mažėjančios populiacijos problema ir vis didėjančia atkaklios ekonominės konkurentės – Kinijos – grėsme.
„Samsung“, o tuo pačiu ir Pietų Korėjai, susirūpinimą turėtų kelti tai, kad Kinija kėsinasi tapti nauja Pietų Korėja – tik didesne visais įmanomais atžvilgiais.
Tiesą sakant, Kinija iš esmės ir turi „Samsung“ konkurentą „Lenovo“ pavidalu – tai yra ta pati įmonė, kuri 2005 metais įsigijo IBM kompiuterių gamybos padalinį.
Kinijos bendrovė be jokios abejonės yra „globali“. Jos gamyklų ir tyrimų centrų yra Meksikoje, Indijoje, Japonijoje ir JAV – jau neskaičiuojant Kinijos.
Pasibaigusiais finansiniais metais vos daugiau nei pusė įmonės pardavimų buvo Kinijos vidaus rinkoje.
„Lenovo“ taip pat „globalizuota“ programinės įrangos ir vyriausiųjų vadovų atžvilgiu – bendrovės valdžioje sėdi mišri azijiečių, šiaurės amerikiečių ir europiečių grupė.
Tuo tarpu „Samsung“ yra „globali“, bet ne „globalizuota“ bendrovė.
Įmonės direktorių tarybos nariai ir aukščiausio lygio vadovai beveik be jokių išimčių yra korėjiečiai, visi esminiai šios bendrovės sprendimai priimami Seule.
Kinijoje darbo jėgos yra daug, ji pigi, o Korėjoje darbingo amžiaus žmonių mažėja.
Yra ir priežasčių manyti, kad jie dirba neefektyviai.
Pietų Korėjoje darbuotojai per metus dirba daugiausiai valandų, lyginant su kitų Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijomis (TEBIPO) narėmis. Vidutiniškai korėjiečiai dirba 2200 valandų per metus. Tuo tarpu JAV šis skaičius yra arti 1800.
Visgi Pietų Korėjos darbuotojų produktyvumas yra vienas mažiausių TEBIPO valstybėse.
Dar reikėtų prisiminti Pietų Korėjos – taip pat ir „Samsung“ – priklausomybę nuo eksporto. Tam tikrą šešėlį šiuo atveju meta pasaulinės ekonomikos nestabilumas.
Įvertinus visus iššūkius ir žinant buvusių technologijų titanų saulėtekio bei saulėlydžio etapų kaitą, „Samsung“ imperijos ateitis netrukus gali tapti saulėlydžiu – kaip kadaise nutiko „Sony“ ir IBM.
