„Omnitel“ pristato tarptautinės telekomunikacijų bendrovės „TeliaSonera“ užsakymu atliktą Skandinavijos ir Lietuvos verslininkų požiūrio į mobilųjį darbą tyrimą. Lietuvos ir Skandinavijos verslininkų lyginamuoju tyrimu siekta išsiaiškinti mobiliųjų technologijų vartotojų elgseną ir požiūrį į galimybę „būti mobiliam“ ir pasiekiamam visur.
Bendrovė „Omnitel“ pristato tarptautinės telekomunikacijų bendrovės „TeliaSonera“ užsakymu atliktą Skandinavijos ir Lietuvos verslininkų požiūrio į mobilųjį darbą tyrimą. Jis rodo, kad skandinavų verslininkams darbuotojų mobilumas reiškia galimybę lanksčiau planuoti darbo valandas, taupyti laiką ir kaštus, tuo tarpu lietuviai akcentuoja mobiliojo darbo teikiamą vertę visos bendrovės veiklos efektyvumui. Tyrimą atliko tarptautinė rinkos tyrimų kompanija „Sifo Research International“.
„Matome, kad lietuviai mobiliąsias technologijas darbe naudoja su didesniu entuziazmu ir siekia jas išnaudoti kuo efektyviau, keldami ir verslo produktyvumą bei efektyvumą. Be to, Lietuvos verslininkai labiau akcentuoja naudą įmonei, o skandinavai – patogumą“, – teigė Darius Maikštėnas, UAB „Omnitel“ strateginės komunikacijos vadovas. Pasak jo, tyrimas patvirtino, kad lietuviai sumaniai naudojasi naujomis galimybėmis, kurias jiems suteikia mobiliosios technologijos.
„Šiandien gyvenimo ir verslo tempai galimybę naudotis mobiliosiomis technologijomis tiek vadybininkams, tiek vadovams pavertė būtinybe. Tačiau svarbu ne tik technologijos turėjimas, bet ir noras ja naudotis“, – teigė Paulius Kibiša, UAB „Kesko Agro Lietuva“ generalinis direktorius. Pasak vienos iš aktyviausiai mobiliąsias technologijas darbe naudojančių Lietuvos bendrovių vadovų, siekdama išnaudoti konkurencinį pranašumą, UAB „Kesko Agro Lietuva“ sumaniai koordinuoja veiklą, operatyviai priima sprendimus. Šį judėjimą į priekį geriausiai užtikrina mobiliosios technologijos.
Lietuvos ir Skandinavijos verslininkų lyginamuoju tyrimu siekta išsiaiškinti mobiliųjų technologijų vartotojų elgseną ir požiūrį į galimybę „būti mobiliam“ ir pasiekiamam visur. Apklausus po 500 vadovaujančias pareigas užimančių vadybininkų Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Lietuvoje, paaiškėjo kad lietuviai dažniau nei skandinavai pasiekiami darbo reikalais, nepaisant paros laiko ar savo buvimo vietos. Į klausimą, ar juos darbo reikalais galima pasiekti mobiliuoju telefonu ar elektroniniu paštu po darbo valandų, net 85 proc. lietuvių atsakė, jog jie visada pasiekiami. Tuo tarpu į šį klausimą teigiamai atsakė tik 75 proc. skandinavų.
Tyrime dalyvavę vadybininkai yra žmonės, mažiausiai 2 dienas per mėnesį dirbantys ne biure – kelionėse, namuose, konferencijose – ir besinaudojantys moderniomis mobiliosiomis technologijomis: išmaniaisiais telefonais, nešiojamaisiais ir delniniais kompiuteriais, mobiliuoju internetu.
Tyrimo metu respondentų buvo klausiama, kiek dienų per mėnesį jie dažniausiai dirba už bendrovės ribų. Nustatyta, jog daugiausia ne biure yra dirbama 2–5 darbo dienas per mėnesį. Daugiausiai dienų ne bendrovėje dirba švedai (56 proc.). Tiek dienų per mėnesį už bendrovės ribų dirba tik 39 proc. lietuvių. Mažiau už lietuvius dienų ne biure darbo reikalais praleidžia danai ir suomiai (po 35 proc.), o norvegai – 40 proc.
Analizuojant, kiek dienų per mėnesį yra praleidžiama tarptautinėse kelionėse ir komandiruotėse, pastebima, jog lietuvių ir skandinavų įpročiai labai skiriasi. Remiantis tyrimo rezultatais, lietuviai mažiausiai keliauja darbo reikalais į užsienį. Tik 59 proc. apklaustųjų nurodė, jog jie komandiruotei skiria 1 dieną per mėnesį. Tuo tarpu tiek laiko komandiruotėse praleidžia 86 proc. švedų ir daugiau nei po 70 proc. danų ir norvegų.
Tyrimo duomenis taip pat rodo, kad lietuviai, jei yra darbo valandomis ne biure, dažniausiai turi verslo susitikimus. Taip nurodė 92 proc. apklaustųjų. Skandinavijos šalyse darbas ne biure gali reikšti ne tik susitikimus, bet ir namuose atliekamas darbines užduotis – ataskaitų rašymą ir dokumentų skaitymą (daugiau nei po 70 proc. kiekvienos Skandinavijos šalies respondentų), planavimą ir pasiruošimą darbui (atitinkamai daugiau nei po 80 proc.).
Tyrimo metu paaiškėjo, jog, dirbdami namuose, darbo valandomis verslininkai atlieka ir buitinius darbus. Pavyzdžiui, švedai, dirbdami namuose, suspėja atlikti ir kai kuriuos namų ruošos darbus (taip teigia 71 proc. apklaustų švedų), išskalbti skalbinius (60 proc.), geru oru pabūti lauke (47 proc.). Lietuviai, dirbdami namuose, dažniausiai žiūri televizorių (45 proc.) ir klauso radijo arba muzikos (50 proc.). Technines problemas, su kuriomis susiduriama dirbant ne biure, atskirų šalių atstovai sprendžia skirtingai. Lietuviai iškilusias technines problemas yra linkę išspręsti patys (73 proc.), o skandinavai kreipiasi į IT specialistus (81 proc. danų, 73 proc. suomių, 68 proc. norvegų ir 57 proc. švedų). Į IT specialistus kreipiasi tik 33 proc. lietuvių.
Kaip pagrindinius „mobilumo“ ir pasiekiamumo privalumus lietuviai įvardijo lankstumą, susiedami tai su nauda bendrovei (25 proc.), ir lanksčias darbo valandas (24 proc.). Skandinavai „mobilumą“ daugiau vertina ne tik kaip darbo laiko lankstumą, bet kaip asmeninio laiko taupymą.
