Pasaulio ekonomikos forumo 2011–2012 metų Globalaus konkurencingumo ataskaitoje, kurioje 142 pasaulio šalys vertinamos pagal 111 kriterijų, Lietuvos konkurencingumas buvo įvertintas 44 vieta. Gruodžio 15 d. LR vyriausybės rūmuose įvykusiame pirmajame „Lietuvos konkurencingumo forume 2011“ šalies vyriausybės vadovai, verslo įmonių ir visuomenių organizacijų atstovai keitėsi nuomonėmis, kas galėtų sustiprinti Lietuvos konkurencingumą globalioje ekonomikoje.
Pasaulio ekonomikos forumo 2011–2012 metų Globalaus konkurencingumo ataskaitoje, kurioje 142 pasaulio šalys vertinamos pagal 111 kriterijų, Lietuvos konkurencingumas buvo įvertintas 44 vieta. Gruodžio 15 d. LR vyriausybės rūmuose įvykusiame pirmajame „Lietuvos konkurencingumo forume 2011“ šalies vyriausybės vadovai, verslo įmonių ir visuomenių organizacijų atstovai keitėsi nuomonėmis, kas galėtų sustiprinti Lietuvos konkurencingumą globalioje ekonomikoje. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko globojamo renginio organizatorės – bendrovė „Microsoft Lietuva“ ir asociacija INFOBALT – teigia siekiančios paskatinti visuomenės diskusijas apie šalies ūkio plėtros prioritetus ir konkurencingumą nulemiančius veiksnius.
„Lietuvos konkurencingumo forumą 2011“ surengti paskatino kasmet skelbiama Pasaulio ekonomikos forumo Globalaus konkurencingumo ataskaita, kurioje šalys vertinamos pagal valstybės institucijų veiklą, sukurtą infrastruktūrą, makroekonominius rodiklius, sveikatos apsaugos ir išsilavinimo kokybę, darbo rinkos efektyvumą, technologinius pasiekimus, verslo brandą, inovacijas, taip pat finansų rinkos išsivystymą. Pernai Lietuvos konkurencingumas buvo įvertintas 47-ąja vieta tarp 139 šalių. 2009 metais Lietuva buvo 53-oje vietoje tarp 133 šalių.
Pagal Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitą, Lietuva gana aukštai vertinama pagal kelių, mobiliojo ryšio ir interneto infrastruktūrą, telekomunikacijų plėtrą, taip pat pagal pradinio išsilavinimo kokybę, matematikos ir technologinių dalykų dėstymą. Silpniausiai Lietuva vertinama pagal valstybės institucijų veiklą, turto ir intelektinės nuosavybės apsaugą, darbo efektyvumą.
Forumo dalyvius sveikinęs Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis pabrėžė, kad konkurencingumas yra viena svarbiausių sąvokų kalbant apie valstybės valdymą ir apskritai ekonomikos gyvybingumą.
„Globalus pasaulis ir ekonomika reikalauja ypatingo dėmesio konkurencingumui, tai kertinis klausimas kalbant apie tai, ką šalis padarė, kad gerėtų verslo sąlygos ir gyventojų gerovė. Kad to pasiektume, reikia stengtis, kad mūsų konkurencingumas būtų kiek galima aukštesnis“, – pažymėjo Ministro Pirmininko kancleris.
Prioritetas – aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui
Būtinybei aktyviai diskutuoti su visuomene ir siekti susitarimo dėl prioritetinio dėmesio sričių pritaria ir programinės įrangos gamintojos „Microsoft“ atstovai Lietuvoje. Tyrimai rodo, kad inovacijos ir aukštos pridėtinės vertės sritys, kurioms priklauso ir informacinės technologijos, ženkliai prisideda prie šalių ekonomikos stiprinimo. „Atstovaudami tarptautinei korporacijai, veikiančiai daugiau nei 100 valstybių, mes siekiame stiprinti kiekvienos šalies ekonomiką, – sako „Microsoft“ generalinis direktorius Baltijos šalims Mindaugas Glodas. – Gyvename ir dirbame itin susietų ekonomikų sąlygomis, todėl, kai stiprėja vienų valstybių ūkiai, laimi ir kitos šalys. Mes raginame stiprinti verslo, nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijų bendradarbiavimą ir kviečiame savo ekspertinėmis žiniomis bei konkrečiais veiksmais prisidėti prie mūsų šalies konkurencingumo augimo.“
Pasak Mindaugo Glodo, siekdama prisidėti prie intelelektinių produktų kūrimo Lietuvoje, „Microsoft“ aktyviai plečia partnerių ekosistemą. Tarptautinės tyrimų bendrovės IDC duomenimis, „Microsoft“ sprendimus diegiančios ir produktus parduodančios IT bendrovės uždirba daugiau nei devynis kartus daugiau, nei pati korporacija. „Aktyviai plėtodami debesų kompiuteriją, suteikiančią IT įmonės platesnes galimybes pristatyti savo produktus globaliai rinkai, mes padedame naujai įsteigtoms įmonėms sustiprėti ir pasiūlyti savo sprendimus klientams bet kurioje pasaulio šalyje.“ „Microsoft“ programa „BizSpark“ numato iki trejų metų paramą naujai įsteigtoms IT įmonėms, kurioms už simbolinę kainą suteikiamą naujausia programinė įranga ir darbui būtini programavimo įrankiai.
Siekdama prisidėti prie Lietuvos gyventojų informacinių įgūdžių stiprinimo, „Microsoft“ finansuoja nuotolinius suaugusiųjų kompiuterinių įgūdžių lavinimo kursus, kuriuos vykdo aljansas „Langas į ateitį“. Kartu su šia organizacija parengtas ir verslo pradmenų nuotolinis mokymo kursas, siekiant padėti darbo neturintiems žmonėms pradėti savo verslą.
Būtina tinkamai apsaugoti intelektinę nuosavybę
Advokatų kontoros „AAA Baltic Service Company“ partneris advokatas Andrius Iškauskas, daugelį metų dirbantis intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityje, teigia, kad tik užtikrinę tinkamą intelektinės nuosavybės apsaugą Lietuvoje galima tikėtis didesnio proveržio aukštos pridėtinės vertės produktų kūrime. „Šiuo metu pagal intelektinės nuosavybės teisių apsaugą esame vos 73-oje vietoje, tai žymiai blogesnė situacija, nei kaimyninėje Estijoje ir net Latvijoje“, – sako advokatas Andrius Iškauskas. Jo teigimu, tik esant tikrumui dėl deramo valstybės požiūrio į intelektinės nuosavybės apsaugą galima tikėtis jaunimo dalyvavimo kuriant intelektinę produkciją.
Gebėjimai kurti pažangius technologinius sprendimus
Kaip teigė asociacijos INFOBALT Inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis, stiprindama konkurencingumą Lietuva labiausiai turi išnaudoti naujai atsiveriančias galimybes, kurios dažnai susijusios su pažangiausiais technologiniais sprendimais. „Turime išnaudoti mūsų privalumus – kokybišką švietimo sistemą, stipriai parengiamus matematikos ir technologijų specialistus, ryšių ir telekomunikacijų infrastruktūrą, – teigia Andrius Plečkaitis. – Lietuvoje parengti informacinių technologijų specialistai gali sėkmingai kurti produktus dirbdami savo šalyje ir eksportuoti juos į kitas šalis. Inovacijų ir verslo skatinimo programos turi padėti Lietuvos gyventojams kurti aukštą pridėtinę vertę turinčius produktus ir aktyviai dalyvauti pasaulinėje ekonomikoje neemigruodami – tokiam darbo modeliui šiuo metu turime visas technologines galimybes.“
