Po daugiau nei 30 metų trunkančios kelionės JAV kosminis aparatas „Voyager-1“ pasiekė mokslui dar nežinomą kosminės erdvės dalį tarp Saulės sistemos ir tarpžvaigždinės erdvės.
Apie tai neseniai pranešė NASA atstovai. Pasak jų, šiuo metu „Voyager-1“ yra už maždaug 18 milijardų kilometrų nuo Saulės, o iš jo gauti duomenys rodo, kad kosminis zondas pasiekė naują kosminį regioną, kurį mokslininkai vadina „sąstingio sritimi“, skelbia „Space.com“.
Šioje kosminės erdvės dalyje Saulės vėjas, sudarytas iš mūsų žvaigždės išmetamų įelektrintų dalelių srautų, yra nurimęs, Saulės sistemos magnetinio lauko linijos suspaustos, o didelės energijos dalelės iš vidinės Saulės sistemos dalies iš visko sprendžiant veržiasi į tarpžvaigždinę ervę. Ši tranzitinė zona turėtų būti savotiška „kosminė skaistykla“, sako astronomai.
„Voyager-1“ dabar mums praneša esantis sąstingio regione, esančiame išoriniame Saulės sistemą gaubiančio heliosferos „burbulo“ apvalkale, – pranešė „Voyager“ programos mokslininkas Edas Stone'as. – „Voyager“ duomenys rodo, kad tai, kas yra išorinėje dalyje, tarsi atotranka veikia vidinę sritį. Mums nebereikės ilgai laukti, kad sužinotume, kokia iš tikrųjų yra tarpžvaigždinė erdvė.“
Naujausi „Voyager“ kosminės misijos rezultatai vakar buvo pristatyti San Franciske vykstančiame Amerikos geofizikos draugijos metiniame susirinkime.
Pasak NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje Pasadenoje dirbančio E. Stone'o, kosminis zondas „Voyager-1“ yra labiausiai nuo Žemės nutolęs žmogaus rankų kūrinys, tačiau jis vis dar nėra pasiekęs tarpžvaigždinės erdvės. Aparato perduoti duomenys liudija, kad „Voyager-1“ tebėra heliosferoje – milžiniško dydžio Saulės plazmos ir magnetinių laukų „burbule“, gaubiančiame visą Saulės sistemą. Palei heliosferos perimetrą yra helioapvalkalas, turbulentinė išorinio Saulės sistemos pakraščio dalis.
Ties helioapvalkalo kraštu yra vadinamoji heliopauzė, skiriamoji mūsų planetų sistemos ir tarpžvaigždinės erdvės riba. „Voyager-1“ kasmet įveikia apie 531 mln. kilometrų atstumą, ir mokslininkai prognozuoja, kad jis netrukus turėtų kirsti heliopauzę. „Netrukus“ gali reikšti kelis mėnesius ar kelerius metus, tikslų laiką, kada tai įvyks, nustatyti bus labai sunku, sakoma pranešime.
Mokslui vis dar labai mažai žinoma apie kosminės erdvės Saulės sistemos pakraštyje savybes. Pavyzdžiui, iki šiol neaišku, koks yra sąstingio regiono ir heliopauzės srities plotis.
Pasak E. Stone'o, nors pagal Newtoną „Voyager-1“ anksčiau ar vėliau išlėks į tarpžvaigždinę erdvę, kol kas neaišku, ar tuo metu, kai tai įvyks, Žemę pasieks kosminio zondo siunčiami radijo signalai. Mokslininkas primena, kad taip toli dar niekas nėra buvęs. Esą ryšiui gali trukdyti sudėtinga Saulės ir tarpžvaigždinio vėjų sąveika, tad gali prireikti mėnesius laukti žinių iš „Voyager-1“.
2010 m. balandį NASA mokslininkai pranešė, kad „Voyager-1“ duomenimis Saulės vėjo greitis išorine kryptimi sumažėjo iki nulio, o tai reiškia, kad pasiektas naujas kosminės erdvės regionas. Tolimesni matavimai atskleidė, kad „Voyager-1“ skrieja heliosferos dalyje, panašioje į palei Žemės pusiaują esančias sritis, kurios beveik nebūna vėjų. Be to, „Voyager-1“ instrumentai praėjusiais metais fiksavo dvigubai padidėjusį Saulės magnetinio lauko intensyvumą, o tai reiškia, kad vis didėja išorinis tarpžvaigždinės erdvės spaudimas į heliosferos kraštą.
„Voyager-1“ taip pat nustatė sumažėjusį įelektrintų dalelių tankį ir smarkiai išaugusį kosminių spindulių iš mūsų Galaktikos intensyvumą. Tai dar vienas ženklas, kad kosminis zondas artėja prie tarpžvaigždinės erdvės ribos.
NASA „Voyager“ programą pradėjo 1977 m. paleidusi į kosmosą „Voyager-1“ ir „Voyager-2“ kosminius aparatus, skirtus išorinėms Saulės sistemos planetoms tirti. „Voyager-2“ yra identiškas „Voyager-1“ ir šiuo metu yra už 15 milijardų kilometrų nuo Saulės. Abiems aparatams energiją tiekia radioizotopų šilumos ir elektros generatorius, kurio išteklių turėtų pakakti mažiausiai iki 2020 metų.
Šiame vaizdo siužete – pasakojimas apie NASA „Voyager“ programą.