Ar JAV policijai galima leisti pritaisyti GPS sekimo įrenginius prie kieno nors automobilio, neturint kratos orderio? Daugeliui amerikiečių tai yra bauginanti mintis, tačiau teisėsaugos institucijoms tai palengvintų darbą. Ar tokia tvarka gali tapti tikrove bus aišku po praėjusį mėnesį Aukščiausiame teisme prasidėjusios bylos baigties.
Ar JAV policijai galima leisti pritaisyti GPS sekimo įrenginius prie kieno nors automobilio, neturint kratos orderio? Daugeliui amerikiečių tai yra bauginanti mintis, tačiau teisėsaugos institucijoms tai palengvintų darbą. Ar tokia tvarka gali tapti tikrove bus aišku po praėjusį mėnesį Aukščiausiame teisme prasidėjusios bylos baigties.
JAV vyriausybė iškėlė šią bylą, kai Apeliacinis teismas atmetė nuosprendį Antuanui Džonsui (Antoine Jones) dėl vadovavimo narkotikų platinimo tinklui. Vašingtono naktinio klubo savininkas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, remiantis įkalčiais, rodančiais jo reguliarias keliones į vietas, kuriuose buvo slepiama didelis kiekis kokaino. Šie įkalčiai buvo surinkti su GPS sekimo įranga, kurią detektyvai pritaisė prie jo automobilio. Tačiau įrenginys buvo pritaisytas jau pasibaigus kratos orderio galiojimui – tad Apeliacinis teismas pakeitė nuosprendį, remdamasis tuo, kad įkalčai buvo surinkti neteisėtai.
JAV teisės departamentas mano, kad tai yra pavojingas precedentas ir orderiai neturėtų būti privalomi GPS sekiklių naudojimui – taip jau yra JK. Departamento pozicija yra tokia, kad įstatymai turi neatsilikti nuo technologijų, tokių kaip GPS, ir jas naudoti, nes tai yra tik dar kovos su nusikaltimais priemonė.
JAV Generalinio prokuroro padėjėjas Maiklas Drebinas (Michael Dreeben) sakė, sutinkąs, kad ketvirtoji Konstitucijos pataisa saugo žmonių namus ir turtą – tokį, kaip automobilis – nuo „nepagrįstos kratos ir paėmimo“. Bet pagal devynias Aukščiausiojo teismo nutartis, tai, ką pats pilietis „parodo pasauliui, pavyzdžiui, savo judėjimą automobiliu viešaisiais keliais“ nėra apsaugota.
Pabrėžiama, jog Džonsas buvo sekamas tik viešuose keliuose. Įtariamojo automobilis lygiai taip galėjo būti sekamas stebėjimo kameromis ar pareigūnams sekant jį iš paskos ir tokiam sekimui nebūtų reikėję jokio orderio, pastebi Drebinas.
Bet Stefanas Lekaras (Stephen Leckar), Džonso advokatas, sako, kad visą parą trunkantis GPS sekimas buvo toks nuodugnus, kad prilygo visų jo kliento gyvenimą aprašančių duomenų paėmimui. „Policija su GPS gali labai pažeisti individualias ir grupines laisves“, – pažymėjo jis teisėjams. Amerikos Pilietinių teisių unija (American Civil Liberties Union) ir Elektroninio fronto fondas remia šį požiūrį, ir prieštarauja teisėjų nutarimui, kad GPS sekimas gali būti atliekamas be orderio.
Sunku atspėti, kaip teismas galiausiai nuspręs. Kai kurie teisėjai sekimą be orderio laiko orvelišku ir baiminasi, kad net ir patys Aukščiausiojo teismo teisėjai gali būti taip sekami be jokio leidimo. Tuo tarpu kiti teisėjai surinktus duomenis laiko viešai prieinamais, todėl tokios technologijos, kaip stebėjimo kameros ar GPS prietaisai, tiesiog palengvina teisėsaugos darbą.
Prasidėjus bylai, „Twitter“ tinklo naudotojai pradėjo dalintis nuorodomis į svetaines, pardavinėjančias GPS trikdiklius. Jų naudojimas nelegalus – bet daugelis jais prekiaujančių svetainių yra užsienyje ir nereguliuojami JAV teisės. Tokių trikdiklių paplitimas gali sukurti zonas, kur palydovinė navigacija ir mobilieji telefonai – naudojantys GPS laiko signalą – tiesiog neveiks.
Kokią praktiką bus nuspręsta taikyti, priklauso nuo teismo sprendimo – jį būtina priimti iki ateinančio birželio. Teisėjas Antonin Scalia pastebi, jog GPS sekiklio įdiegimas „gali būti pasalūniškas, bet ne kiekvienas pasalūniškas veiksmas yra moralės normų peržengimas.“
