Visuomenėje yra apstu įvairios prieštaraujančios informacijos apie energetiką, o gyventojai, užuot domėjęsi, kas vyksta energetikoje, linkę tikėti įvairiais gandais ir mitais. Ypač daug nepagrįstų mitų yra susiję su branduoline energetika. Šią problemą pastebintys studentai šiemet susibūrė į Jaunųjų energetikų klubą (JEK), kuris stengiasi užpildyti visuomenės žinių spragas apie energetiką. 
Visuomenėje yra apstu įvairios prieštaraujančios informacijos apie energetiką, o gyventojai, užuot domėjęsi, kas vyksta energetikoje, linkę tikėti įvairiais gandais ir mitais. Ypač daug nepagrįstų mitų yra susiję su branduoline energetika.
Šią problemą pastebintys studentai šiemet susibūrė į Jaunųjų energetikų klubą (JEK), kuris stengiasi užpildyti visuomenės žinių spragas apie energetiką. Klubo įkūrėjas Antanas Šutas teigia, kad šiuo metu JEK organizuoja paskaitas akademiniam jaunimui. Susidomėjimas yra didelis, todėl klubas ketina plėsti savo veiklą.
Kaip ir kodėl kilo iniciatyva įkurti JEK?
JEK veiklą pradėjo energetika besidomintys VU Fizikos fakulteto studentai. Kai pradėjome gilintis į tai, kas vyksta Lietuvos energetikoje, pamatėme, kad viešojoje erdvėje šia tema galima rasti nemažai skirtingos ir viena kitai prieštaraujančios informacijos. Pastebėjome, kad Lietuvos gyventojai tik labai paviršutiniškai žino apie energetiką, todėl greitai plinta įvairūs gandai, įsigali mitai.
Taigi, JEK kilo iš jaučiamo poreikio daugiau žinoti apie energetiką techniniu, ekonominiu, ekologiniu bei politiniu aspektais. Klubas siekia energetikos temą padaryti aiškesnę kiekvienam žmogui ir taip mažinti Lietuvos visuomenės energetinį neraštingumą.
Pagrindinė klubo veikla – paskaitos studentams apie energetiką. Kodėl pradėjote nuo akademinio jaunimo?
Tam, kad galėtume tinkamai suprasti energetikoje vykstančius procesus, turime nusimanyti apie techninius dalykus bei žinoti, kas iš tikrųjų dabar vyksta Lietuvos energetikoje. Todėl organizuojame paskaitas, kurias veda pripažinti konkrečios srities specialistai. Suprantame, jog, norėdami pakeisti visuomenės neišprusimą energetikos srityje, pirmiausia turime pradėti nuo savęs ir savo aplinkos. Todėl mūsų organizuojamose paskaitose dalyvauja daugiausia Vilniaus akademinis jaunimas. Labiausiai džiugina, jog klubo veikla domisi labai įvairūs žmonės bei organizacijos. Tai rodo, jog einama teisinga linkme, todėl klubo tikslai nuolat auga.
Klubo svetainėje pabrėžiate, kad siekiate objektyvaus požiūrio į Lietuvos energetikos situaciją? Manote, kad apie energetiką diskutuojama neobjektyviai?
Viešoje erdvėje pastebime, jog daugumos energetinių klausimų supratimas yra paremtas atskiromis nuomonėmis, o ne žinojimu. Kitaip sakant, Lietuvos energetikoje apstu mitų, kurių nemaža dalis gali būti labai lengvai panaikinta, jei žmonės turėtų elementarių žinių.
Vienas labiausiai diskutuojamų projektų yra Visagino AE statyba. Ar tikrai Lietuvai reikalinga atominė elektrinė? Juk yra ir kitų alternatyvų (pavyzdžiui, gamtinės dujos).
Vertinant kitas alternatyvas Visagino atominei elektrinei, reikia pasakyti, jog jų nėra daug. Visi žinome, kad Lietuvoje beveik nėra elektros energijai gaminti tinkamų naudingųjų iškasenų. O šių gėrybių importavimas visada yra nepigus dalykas. Kaip jau minėjome, tai skaudžiai patiriame mokėdami už šilumą. Tačiau Lietuva turi didelę patirtį bei žmogiškuosius išteklius branduolinėje energetikoje. Kodėl neišnaudoti šio turto? Be to, branduolinėje elektrinėje pagaminta elektros energija mažiausiai iš visų elektros gamybos rūšių priklauso nuo kuro kainos.
Šioje vietoje norime panaikinti mitą, susijusį su atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Nemažai žmonių įsitikinę, kad Lietuva, užuot plėtodama Visagino AE projektą, geriau investuotų į atsinaujinančius energijos šaltinius. Tačiau mes privalome suprasti, kad dėl savo gamybos nepastovumo, atsinaujinantys šaltiniai negali būti elektros gamybos pagrindas. Jie kaip tik gali būti geras bazinių gamybos šaltinių, tokių kaip atominė energetika, papildymas. Todėl nedarykime dirbtinės ir technine prasme klaidingos priešpriešos tarp atominės elektrinės bei atsinaujinančių energijos šaltinių.
Po Fukušimos incidento sustiprėjo nuomonės, kad atominė energetika yra nesaugi? Ar baimės yra pagristos?
Tokia padėtis susidarė dėl visuomenėje vyraujančios jonizuojančiosios spinduliuotės baimės – radiofobijos, kurią kelia visuomenės nežinojimas. Žmonės dažnai prisimena įvairias su branduoline energetika susijusias skaudžias nelaimes, tačiau pasigilinus į statistiką pamatysime, kad branduolinė energetika yra viena iš saugiausių energetikos rūšių.
Formuojant visuomenės nuomonę žiniasklaidoje, radiacija dažnai pasirenkamas kaip įrankis kurti baimę. Nežinant tam tikrų techninių niuansų, susijusių su branduoline energetika, toms baimėms labai nesunku pasiduoti.
Dauguma specialistų būtent taip ir sako – branduolinės energetikos bijo tie, kurie apie ją nežino. Atominių elektrinių darbą lydi daug stereotipų, neturinčių nieko bendro su realybe. Kalbant apie Fukušimos avariją – ji įvyko dėl milžiniškos stichinės nelaimės keturiasdešimties metų senumo jėgainėje, tačiau vis vien, įvertinus aplinkybes, avarijos padariniai nėra katastrofiški.
Per tuos keturiasdešimt metų keitėsi ir technologijos ir požiūris į daugumą branduolinės saugos ir saugos kultūros klausimų, todėl tokios baimės santykyje su moderniomis technologijomis ir naujais projektais yra nepagrįstos. Jaunųjų energetikų klubas kaip tik ir siekia mažinti nežinojimą ir didinti žinojimą. Juk daug jaukiau gyventi tokiame name, kur asmeniškai gerai pažįstame kaimynus, negu tokiame, kur apie mus supančius žmones žinome tik iš gandų bei įvairių nuogirdų.
Kaip vertinate dabartinę Lietuvos energetinę situaciją? Ar Lietuvai tikrai reikia nepriklausomos energetinės sistemos?
Situacija iš tiesų yra prasta. Didžiąją dalį energetikos išteklių Lietuva importuoja – vien pernai Lietuva importavo net 62 proc. elektros energijos, o visas gamtines dujas perkame tik iš vienintelio tiekėjo – „Gazprom“. Vien šis faktas verčia keisti situaciją.
Maža to, importas vyksta iš šalies, kuri Lietuvai per visą istoriją sukeldavo nemažai problemų. Sukelia jų ir dabar. Džiugina tai, jog šiuo metu yra daromi teisingi sprendimai pirmiausia siekiant naudos paprastam vartotojui.
Lietuvos energetinė nepriklausomybė kiekvienam iš mūsų mažų mažiausiai suteiks žinojimą, kad išlaidos komunalinėms paslaugoms pagaliau nustos augti ir nebereikės permokėti už „nepaklusnumą“ tam tikroms jėgoms.
Kalbėjosi Pranas Stočkus
