Latvijos mobiliojo ryšio operatoriai „Tele2“ ir „Bite Latvija“ akcentuoja reformų būtinybę organizuojant mobiliojo ryšio pirkimo konkursus valstybiniame ir savivaldybių segmente, rašoma pagal Latvijos dienraščių „Latvijas avize“ ir „Dienas bizness“ informaciją parengtame „Tele2“ pranešime.
Latvijos mobiliojo ryšio operatoriai „Tele2“ ir „Bite Latvija“ akcentuoja reformų būtinybę organizuojant mobiliojo ryšio pirkimo konkursus valstybiniame ir savivaldybių segmente, rašoma pagal Latvijos dienraščių „Latvijas avize“ ir „Dienas bizness“ informaciją parengtame „Tele2“ pranešime.
Valstybės ir savivaldybių įstaigos šiuo metu mobiliojo ryšio paslaugas apmoka ne mažiau kaip 20 000 žmonių, dirbančių 632 įstaigose (Finansų ministerijos informacija). Nors Latvijoje iš viso yra beveik 1000 valstybės ir savivaldybės įstaigų, pernai ir šiemet jos paskelbė tik 23 mobiliųjų ryšių paslaugų pirkimo konkursus.
Šiuo metu minėtos įstaigos labai vangiai skelbia konkursus, todėl didžioji jų dalis vis dar už ryšius permoka. „Tele2“ ir „Bite Lietuva“ operatoriams siekiant skaidrios konkurencijos ir realybę atitinkančių tarifų kainų, likusią didžiausią rinkos dalį valdantis „Latvijas Mobilais telefons“ (LMT) akcentuoja ekonominę naudą ir paslaugų kokybę.
Telekomunikacijų srityje net ir infliacijos augimo laikotarpiu tarifai ne augo, o mažėjo. Iš viso per pastaruosius penkerius metus Latvijoje tarifai sumažėjo vidutiniškai 30 proc. Nepaisant to, Latvijoje vis dar yra valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios sutartis dėl mobiliojo ryšio paslaugų pirkimo yra sudariusios devintajame dešimtmetyje, kai LMT dar buvo monopolininkas.
„Tele2“ skaičiavimai rodo, kad jei visos valstybės ir savivaldybių įstaigos šiuo metu pradėtų naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis už dabartines rinkos kainas, per dvejus metus būtų galima sutaupyti ne mažiau kaip 3,5 mln. latų. Pavasarį „Tele2“ Latvijoje išsiuntė 350 laiškų valstybės ir savivaldybių įstaigoms, ragindamas surengti mobiliojo ryšio pirkimo konkursus. Tipiškiausi pareigūnų atsakymai buvo – pirkimas darytas seniai, tačiau kokybė tenkina, todėl nieko nekeisime, naudingiausios kainos gavimas neatrodo svarbus. Ministerijos teigė, kad turi pasirašiusios su LMT neterminuotą sutartį ir jos yra pasirašytos taip seniai, kad darbuotojai nebeprisimena, kada tai buvo. Kai kurios iš institucijų pirkimų nevykdė, o tiesiog sudarė sutartį kiekvienam numeriui atskirai.
Vis dėlto, 98 valstybės ir savivaldybių įstaigos naujus konkursus surengė ir mobiliojo ryšio paslaugų išlaidas taip sumažino 30–50 proc. 80 proc. atvejų šios įstaigos ryšių išlaidas, pasak „Tele2“ komercijos direktoriaus Janio Spuogio, sumažino, susisiekusios su esamu LMT operatoriumi ir sugebėjusios pasiekti, kad kaina būtų sumažinta.
„Tele2“ ir „Bite Latvija“ tikisi, kad operatorius LMT, kuriam nuo monopolio laikų priklauso didžiausia rinkos dalis, vis dėlto bus suinteresuotas taupyti mokesčių mokėtojų pinigus ir aktyviai konkuruoti mažinant kainą valstybės ir savivaldybių įstaigų konkursuose. Tokią poziciją stiprina ir Susisiekimo ministerijos vertinimas, kad Latvijos mobiliųjų ryšių paslaugų teikėjų kokybės rodikliai yra labai panašūs.
Sąžiningos konkurencijos siekiantys operatoriai nurodė būtiniausius žingsnius, kad valstybė galėtų iš esmės sutaupyti. „Tele2“ vadovas J. Lelis ragina sutartis su mobiliojo ryšio operatoriais peržiūrėti kas dvejus-trejus metus. Jis primena, kad jei visos valstybės ir savivaldybių įstaigos pirktų mobiliojo ryšio paslaugas už dabartines rinkos kainas, per dvejus metus jos sutaupytų 3,5 mln. latų.
Situaciją sunkina ir Latvijoje populiarūs vadinamieji pirkimai be vieno lato (19 999 arba 19 900 latų vertės). Jiems netaikomos Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos pirkimo procedūros ir priežiūra (taikoma nuo 20 000 latų dydžio pinigų sumos), todėl operatoriai nori matyti didesnį viešųjų pirkimų skaidrumą, kad būtų galima juose dalyvauti tikint, jog laikomasi sąžiningumo principo. „Mažieji pirkimai taip pat atveria galimybių kainai „priderinti“ po pirkimų pasiūlymų atplėšimo. Yra net įtarimų dėl atskirų pirkimų, kuriuose po paraiškų įteikimo dar buvo pakoreguotos kainos, kad nugalėtų konkretus pretendentas“, – pasakojo „Tele2“ valdybos pirmininkas Valdis Vancovičius.
„Tele2“ Latvijoje taip pat rekomenduoja panašiai kaip Lietuvoje įdiegti bendrą, vienodą, labai paprastą ir skaidrią pirkimo vykdymo procedūrą elektroninėje erdvėje. Tai leistų valstybės įstaigoms patogiai, greitai ir neeikvojant administracinių išteklių išsirinkti naudingiausią pasiūlymą, taip pat užtikrintų atvirą ir sąžiningą konkurenciją tarp rinkos dalyvių. Negana to, siūloma nustatyti, kad praėjusiame šimtmetyje sudarytos mobiliojo ryšio sutartys, kurioms netaikomas joks įstatymas, būtų peržiūrėtos, organizuojant naują pirkimo konkursą, o mobiliojo ryšio pirkimus atskirti nuo mobiliųjų telefonų.
Galiausiai, priežiūros įstaiga – Pirkimų priežiūros biuras (PPB) turėtų kreipti didesnį dėmesį į reikalavimų, įtrauktų į konkurso nuostatus, pagrįstumą. „Pavyzdžiui, kad nesusidarytų situacija, kai į konkurso nuostatus dėl mobiliojo ryšio pirkimo kaimo vaikų darželiams būtų įtraukta kokių nors labai specifinių technologijų niuansų, kurių šiam vaikų darželiui visiškai nereikia“, – sakė „Bite Latvija“ ryšių su visuomene vadybininkė Lita Grafa.
