Keisti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gavybos įsipareigojimus arba rizikuoti pelnyti statistinės manipuliatorės vardą. Į tokią pasirinkimų kryžkelę valstybė pateko paaiškėjus, jog 2005 m. Europos Komisijai (EK) pateikti energijos vartojimo namų ūkiuose duomenys, kuriais remiantis Lietuva iki 2020 m. buvo įpareigota iš AEI pagaminti 23 proc. energijos, galėjo neatspindėti realios situacijos.
Keisti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gavybos įsipareigojimus arba rizikuoti pelnyti statistinės manipuliatorės vardą. Į tokią pasirinkimų kryžkelę valstybė pateko paaiškėjus, jog 2005 m. Europos Komisijai (EK) pateikti energijos vartojimo namų ūkiuose duomenys, kuriais remiantis Lietuva iki 2020 m. buvo įpareigota iš AEI pagaminti 23 proc. energijos, galėjo neatspindėti realios situacijos.
Lietuvos statistikos departamentui po 13 metų pertraukos atlikus Energijos vartojimo namų ūkiuose tyrimą, energijos, pagaminamos iš AEI, kiekis 2009 m. staiga šoktelėjo trimis procentais – nuo 16,9 proc. iki 19,8 proc. Tačiau šis šuolis anaiptol nebyloja apie AEI plėtrą – rodikliai pakilo pritaikius efektyvesnę biokuro naudojimo namų ūkiuose vertinimo metodiką.
Pasak Statistikos departamento Energetikos statistikos skyriaus vedėjo Arvydo Andreikėno, tyrimą, kurio tikslas išsiaiškinti, kokią energiją ir kokiais būdais naudoja namų ūkiai, iniciavo Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Tyrimas brangus, todėl be ES paramos departamentas anksčiau jo negalėjo atlikti.
„Tyrimas atliktas pagal ES metodologiją ir manoma, kad jis sėkmingas. Šie duomenys tiksliau atspindi Lietuvos realią situaciją, nei iki tol atlikti energijos vartojimo tyrimai“, – Seime vykusioje konferencijoje apie atsinaujinančios energetikos ambicijas kalbėjo A. Andreikėnas.
2005 m. EK pateiktais duomenimis, iš AEI Lietuvoje buvo pagaminama 15 proc. bendros energijos. Tuomet Statistikos departamentas skaičiavimus atliko remdamasis informacija apie medienos pardavimus, gyventojų surašymo ir namų ūkio biudžeto tyrimų rodikliais.
Manoma, jog pagal naują „Eurostat“ metodiką perskaičiavus 2005 m. metų duomenis, paaiškėtų, jog iš AEI buvo pagaminama ne 15, o 18 proc. energijos.
Siūlo keisti direktyvą
Iniciatyvinė aštuonių Seimo narių grupė kreipėsi į Vyriausybę siūlydama AEI įsipareigojimą didinti iki 26 proc. Anot Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno, iniciatyvinė grupė jau gavo energetikos ministro Arvydo Sekmoko atsakymą, suteikiantį vilčių keisti direktyvą.
Energetikos viceministras Arvydas Darulis taip pat pritarė siūlymui, tačiau teigė, kad pirmiausia pagal naują metodiką reikėtų perskaičiuoti 2005 m. duomenis ir įvertinti 2006–2011 m. ekonomines tendencijas. A. Darulis baiminasi, kad pakeitus direktyvą, Lietuvai teks didesnė finansinė našta.
„Mes pasisakome už dialogą, bet reikėtų viską gerai apsvarstyti. Svarbu, kad būtų ne tik geresni rodikliai, bet ir kuo mažesnė finansinė našta Lietuvos gyventojams“, – pabrėžė viceministras.
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius prieštarauja viceministro būkštavimams dėl didesnių finansinių išlaidų. M. Nagevičiaus teigimu, keičiami ne valstybės įsipareigojimai, o skaičiai. Anot jo, valstybei tektų ta pati našta – AEI gavybą iki 2020 m. padidinti 8 proc., o palikus dabartinius 23 proc., ambicijos sumažėtų.
Jeigu Lietuva nesikreips į EK, jai gresia užsitarnauti blogą vardą ir prarasti papildomas finansines įplaukas. „Jeigu patys inicijuosime procesą, nepasirodysime kaip šalis, kuri direktyvas įgyvendina statistinės manipuliacijos keliu. Naivu tikėtis, kad EK nepastebės staigaus 3 proc. šuolio. Be to, jei viršysime dabartinius 23 proc., perviršį galėsime perduoti. O jeigu gausime nepatikimos šalies vardą, jokių perdavimų nebus“, – įspėjo M. Nagevičius.
Užsienio reikalų ministerijos atstovai teigė, kad ministerijai kol kas trūksta argumentų dėl idėjos keisti direktyvą.
Prognozės – prastos
Lietuva pagal atsinaujinančios energetikos išvystymą yra ES vidutiniokė. 2010 m. iš AEI gaunama energijos dalis sudarė 19,6 proc. (pagal senąją metodiką – 16,8 proc.). Švedijoje iš AEI pagaminama apie 50 proc. energijos, o Maltoje AEI praktiškai neegzistuoja.
Pasak M. Nagevičiaus, Lietuva kol kas gerokai atsilieka nuo direktyvos įgyvendinimo tikslų ir artimiausiais metais nesimato jokio proveržio. Valstybę gelbsti tik dideli malkų suvartojimo kiekiai, sudarantys 77 proc. visos atsinaujinančios energetikos. Tačiau vėjo, saulės, geoterminės energijos, biodujų plėtros srityse Lietuva atsilieka nuo kitų ES šalių. Pavyzdžiui, alternatyviu kuru varomų transporto priemonių yra vos 0,02 proc., o iki 2020 m. reikia pasiekti bent 10 proc.
„Energijos vartojimas auga greičiau nei AEI plėtra. Jeigu tendencijos išliks, 2020 m. pagal naują metodiką pasieksime mažiau nei 20 proc., pagal seną – mažiau nei 17 proc.“, – prognozavo M. Nagevičius.
Energetikos ministerija pažadėjo, jog nuo 2012 m. sausio mėnesio jau galios šiuo metu ruošiami 40 poįstatyminių Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo aktų. Nors įstatymas įsigaliojo šių metų gegužės 24 dieną, poįstatyminių aktų trūkumas šiuo metu labiausiai apsunkina verslininkų iniciatyvas kurti naujus atsinaujinančios energetikos projektus.
