Energetika besidomintiems skaitytojams siūlome Rolando Maskoliūno parengtą interviu su UAB „Visagino atominė elektrinė“ Išorinių reikalų direktoriumi dr. Rimantu Vaitkumi.
Energetika besidomintiems skaitytojams siūlome Rolando Maskoliūno parengtą interviu su UAB „Visagino atominė elektrinė“ Išorinių reikalų direktoriumi dr. Rimantu Vaitkumi.
Visagino atominės elektrinės vienos iš alternatyvų fotomontažas
©www.vae.lt
Kokios branduolinės energetikos perspektyvos pasaulyje po nelaimės Fukušimos atominėje jėgainėje?
Kaip žinia, energijos poreikis pasaulyje nuolat auga. Todėl branduolinė energetika užima labai svarbią dalį elektros gamyboje. Dauguma valstybių ketina ir toliau vystyti šią energetikos rūšį. Ypač nuoseklūs yra prancūzai, suomiai. Net ir po įvykių Fukušimoje pasaulis iš esmės patvirtino savo apsisprendimą toliau plėtoti branduolinę energetiką. Iš keturiolikos Europos valstybių, kuriose veikia atominės jėgainės, sudvejojo tik italai ir vokiečiai. Vokietijos atvejis gan unikalus, nes jie ne pirmą kartą svarsto šį klausimą ir nuolat, po tam tikro laiko, vis grįžta prie atominės energetikos. Tai, be abejo, priklauso nuo politinės konjunktūros. Šveicarai neseniai irgi paskelbė moratoriumą naujųjų reaktorių statybai. Tačiau visos kitos šalys nekeičia nuomonės. Tą patvirtino ir Europos Komisijos Energetikos direktorato direktorius Philipas Law.
29 pasaulio valstybėse veikia 443 branduoliniai reaktoriai, kurių galia siekia 375,374 GW (tūkst. MW), tai yra, apie 16 procentų visos pasaulio pagaminamos elektros energijos. Europoje branduolinei energijai tenka 34 procentai visos Europoje pagaminamos elektros energijos. Šiuo metu statomi 64 branduoliniai reaktoriai 14 pasaulio šalių. 2010 m. daugiausia visos šaliai reikiamos elektros energijos iš branduolinių jėgainių išgavo valstybės, parodytos diagramoje. Branduolinių reaktorių paplitimo žemėlapis yra šiame puslapyje.
Pagal www.vae.lt informaciją
O kaip elgsis japonai, kuriuos minėti įvykiai palietė labiausiai?
Dėl šių įvykių buvusi premjero Naoto Kano vyriausybė nurodė atlikti visų veikiančių atominių jėgainių patikrą ir apsispręsti, ar toliau plėtoti branduolinę energetiką. Naujasis šalies premjeras Yoshihiko Noda buvo N. Kano politikos oponentas. Jeigu atominės energetikos vystymas būtų stabdomas, alternatyvos lieka tos pačios, kaip ir visame pasaulyje – teks deginti anglį ir dujas. Japonai nemažai investuoja į atsinaujinančių energijos šaltinių, ypatingai saulės energetikos, plėtrą, bet tai tikrai negali patenkinti Japonijos pramonės energetinių poreikių.
Ar Lietuvai dabar yra palankesnės ekonominės ir politinės sąlygos statyti atominę jėgainę?
Nelaimė bet kurioje pramonės srityje (kaip, pavyzdžiui, katastrofiškas naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje) daugiau ar mažiau pažeidžia tą pramonės šaką. Todėl nenuostabu, jog imamasi įvairių priemonių, kad industrijos sauga būtų sustiprinta, nelaimių tikimybė kuo labiau sumažėtų. Tam padeda naujos mokslo žinios ir technologiniai sprendimai. Paprastai žmonės bijo to, ko nelabai supranta ar nežino. Todėl itin svarbu atvirai bendrauti su visuomene, supažindinti ją su branduolinės energetikos privalumais, taip pat ir su potencialia rizika.
Kita vertus, ne mažiau svarbus ir ekonominis aspektas. Mums, naujosios Visagino atominės elektrinės projekto vystymo bendrovei, labai svarbu žinoti ir prognozuoti, kokia bus elektros rinka po dešimties ir daugiau metų. Juk šis projektas ilgalaikis – vien atominės elektrinės eksploatacija tęsiasi 60 metų. Yra atliktos viso regiono rinkos įvertinimo studijos, jau šiame dešimtmetyje numatomas elektros energijos generacijos poreikio didėjimas. Šiuo metu iš Baltijos valstybių tiesiamos elektros jungtys į Skandinaviją, taip pat Lenkiją, siekiant elektros sistemą įjungti į kontinentinę Europą. Čia Vokietijos ekonomika yra pati didžiausia. Jeigu bus sustabdyta apie ketvirtis jų energijos gamybos pajėgumų, kuriuos sudaro atominės elektrinės, vokiečiai turės trūkstamą energiją importuoti. Labai svarbi yra ir elektros gamybos kaina, nuo jos daug kas priklauso. Kaip žinia, Vokietijoje ir Vakarų Europoje apskritai elektros gamybos kaina yra didesnė, nei Europos sąjungos šalyse – naujokėse. Taigi, VAE projektas išties turi racionalų pagrindą ir jo vystymui sąlygos yra palankios.
Ar ne per didelė rizika statyti, nežinant kiek kas kainuos bei kokia bus rinka po dešimties metų?
Tai vienas iš pagrindinių klausimų, kadangi Visagino atominė elektrinė – komercinis projektas. Lietuvai jis turi papildomą vertę, nes iš esmės pagerina šalies energetinį saugumą. Labai svarbu pažymėti, kad branduolinį kurą naujajai jėgainei bus galima įsigyti ne iš vienos šalies, bet iš daugiau nei 15 valstybių – branduolinio kuro tiekėjų. Šiuo metu Lietuvoje pagrindinė senoji elektrinė Elektrėnuose neatitinka šiuolaikinių kokybės standartų, ji neefektyvi. Naujasis, devintasis blokas tik iš dalies patenkins augantį energijos poreikį, deginant dujas. Lietuvai būtina turėti įvairius elektros energijos gamybos šaltinius. Planuojama, kad alternatyvieji elektros energijos šaltiniai – vėjo jėgainės pagamins iki 500 MW. Saulės energetikai teksianti dalis – apie 40 MW. Lieka dar biokurą naudojančios bei kogeneracinės elektrinės. Taigi, įvedus į eksploataciją naująją atominę elektrinę, būtų pasiektas labai gerai subalansuotas energijos šaltinių derinys, turint omenyje, kad trečdalis šio naujosios Visagino atominės elektrinės (VAE) bloko galios (1350 MW) – apie 450 MW atitektų Lietuvai. 2020 metais atominė energija Lietuvos elektros energijos balanse sudarytų apie trečdalį, o atsinaujinantys energijos ištekliai – beveik ketvirtadalį visos pagaminamos elektros energijos.
Vertinant visą rinką, reikia taip pat įvertinti, kad Rusijos atominės elektrinės sensta, per paskutiniuosius 20 metų yra pastatyti tik 5 nauji reaktoriai prie veikiančių atominių elektrinių. Todėl, pavyzdžiui, suomiai, turėdami net kelias elektros perdavimo linijas su Rusija, stato vieną atominės elektrinės bloką ir planuoja dar du naujus branduolinius reaktorius.
Kokio tipo reaktorius veiks Visagino atominėje jėgainėje?
Pradžioje planuojama pastatyti vieną reaktorių. Pasirinkus strateginį investuotoją – „Hitachi“ korporaciją, pasiūlyta konkreti technologija – Pažangusis verdančio vandens reaktorius ABWR (advanced boiling water reactor). Tai naujausias trečiosios kartos reaktorius, jau išbandytas praktikoje. Šio reaktoriaus elektrinė galia siekia apie 1350 MW, technologija pasižymi pagerinta saugos sistema, didesniu kaip 87 % galios išnaudojimo koeficientu. Lyginant su ankstesnėmis technologijomis, ABWR tipo reaktorius išsiskiria mažesniu branduolinio kuro sunaudojimu ir didesniu branduolinio kuro „išdegimo“ lygiu, ilgesniu projektinio tarnavimo laiku. Technologija atitinka griežčiausius radiacinės saugos reikalavimus. Keturi tokio tipo reaktoriai jau veikia Japonijoje, dar du šiuo metu yra statomi Japonijoje ir du – Taivane.
Buvo renkamasi iš dviejų kompanijų. Kodėl strateginiu investuotoju pasirinkta „Hitachi“?
Tai buvo ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Pasiūlymų vertinimas apėmė visas projekto plėtros dalis – ekonominę, finansinę, teisinę, techninę, taip pat projekto vystymo trukmę, integraciją į mūsų perdavimo sistemą ir, be abejonės, pačią branduolinę technologiją. „Hitachi“ įvairių tipų reaktorius gamina ne vieną dešimtmetį, yra pagrindiniai verdančio vandens reaktorių vystytojai, dalyvavę beveik visų kartų reaktorių statyboje. Pirmoji ABWR tipo elektrinė buvo pastatyta 1996 metais. Hitachi kompanija savo veiklą atominės energetikos srityje pradėjo 1950 metais ir yra pirmaujanti branduolinės pramonės įmonė Japonijoje. Kalbant apie šios korporacijos verslą, reikia pažymėti, kad jis yra labai įvairialypis, aprėpiantis tokias verslo sritis, kaip informacinės ir telekomunikacijų, energetinės, socialinės infrastruktūros ir industrinės sistemos, elektroninės sistemos ir įrenginiai, statybų įrengimai, aukšto funkcionalumo medžiagos ir komponentai, automobilių sistemos, skaitmeninės medijos ir vartojimo prekės, finansinės paslaugos. Tarp pagrindinių verslo grupių, energijos sistemos sudaro apie dešimtadalį vertės, o tai reiškia – apie 26 mlrd. litų apyvartą per metus (2010 m.) Bendra „Hitachi“ metinė apyvarta – apie 260 mlrd. litų 2010 metais. Viena iš perspektyviausių krypčių – socialinės infrastruktūros (protingų miestų koncepcijų ir technologijų kūrimas. Tai pasaulinė korporacija, gyvuojanti daugiau negu šimtą metų. Pažymėtinas „Hitachi“ ir „General Electric“ aljansas – gana unikalus globalaus verslo pavyzdys. Jis sėkmingai kuria galios ir energetikos sistemas.
Neabejoju, kad minėtų kompanijų dalyvavimas šiame projekte leis jiems atkreipti dėmesį į visą mūsų regioną apskritai. Ypač svarbu parodyti mūsų išsilavinusių žmonių potencialą. Įdomu, kad tiek daug aukšto rango pareigūnų iš tokio dydžio kompanijos nėra lankęsi Lietuvoje per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Apsilankę jie pamėgo mūsų žmones ir palaiko šį projektą. Korporacijos vadovybė palankiai žiūri ir į kaimynines valstybes, dalyvaujančias šiame projekte. „Hitachi“ bendradarbiavimas su Japonijos universitetais labai gerai išvystytas, galime tikėtis panašaus bendravimo ir Lietuvoje. Turime gerą inžinerinį potencialą, kuris čia dar per mažai išnaudojamas. Toks bendradarbiavimas būtų naudingas visoms šalims.
Ko gero, mažai kas Lietuvoje žino, kad Japonijos branduolinės energetikos specialistai senokai mums padeda?
Mūsų pažintis su Japonijos branduolinės energetikos specialistais prasidėjo apie 1994-uosius metus. Buvo vykdoma keletas humanitarinės pagalbos projektų tuomet veikusios Ignalinos atominės elektrinės saugos srityje. Spręsti tokie moksliniai-praktiniai klausimai kaip grafito plėtimosi nuo radiacijos efektas, oksido plėvelės augimo ant reaktoriaus technologinių kanalų problematika. Japonijos Branduolinės saugos tyrimų asociacijos dėka Lietuvoje septynerius metus po trejetą mėnesių kasmet dirbo reaktorių fizikos daktaras Atsushi Takeda, daug praktinės patirties turintis specialistas, dvi kadencijas dirbęs Tokai atominės elektrinės generaliniu direktoriumi. Jis skaitė paskaitas KTU, VU studentams, VATESI bei IAE specialistams. Taigi, mes dėsningai pratęsiame bendradarbiavimą su Japonija.
Plačiau apie branduolinės energetikos perspektyvas Lietuvoje išgirsite, apsilankę paskaitoje, kuri įvyks Vilniuje, VU Centrinių rūmų Teatro salėje rugsėjo 13 d. 15 val.
