Elektros jungtį su Švedija finansuos vartotojai

Elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ Lietuvai kainuos 699 mln. litų, o iš jų 459 mln. litų iki 2016 m. atseikės vartotojai, mokėdami už elektrą. Dėl to elektros kaina kitąmet ar dar vėlesniais metais neturėtų didėti.

Vakar posėdžiavusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino vieną iš trijų elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ pateiktų modelių, pagal kurį bus finansuojamas elektros jungties su Švedija projektas, kurio bendra vertė – 426 mln. eurų (1,47 mlrd. litų).

Iš viso Lietuva turės finansuoti apie pusę „NordBalt“ statybos išlaidų – 699,6 mln. litų, iš kurių ES paramos lėšos sieks 32,33 proc. (226 mln. litų). Didžiąją dalį išlaidų teks padengti vartotojams, mokantiems per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tarifą (VIAP), įskaičiuotą į galutinę elektros kainą.

Tiesa, trūkstant lėšų projektui finansuoti planuojama 2015 m. pasiskolinti apie 97,4 mln. litų. Kreditas būtų grąžintas iki 2016 m., o palūkanas, apie 3,8 mln. litų, taip pat teks padengti elektros vartotojams.

VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė akcentavo, kad dėl „NordBalt“ elektros kaina vartotojams tikrai nedidės.

„Dėl šio projekto elektra nebrangs nei kitais metais, nei tolesnėje perspektyvoje, nes „NordBalt“ yra finasuojamas iš lėšų, prilyginamų dotacijoms ir subsidijoms, nuo kurių neskaičiuojamas nei nusidėvėjimas, nei turto grąža“, – sakė D. Korsakaitė.

„Litgrid“ finansų direktorius Vytautas Tauras tvirtino, kad pasirinkus tokį finansavimo variantą, projektui reikės išleisti mažiausią sumą ir prireiks mažiausiai skolintis iš bankų.

2010-2016 m. VIAP turėtų sudaryti 459 mln. litų. Šiuo metu VIAP siekia 6,01 ct už 1 kWh (be PVM), iš šio tarifo 0,9 ct už 1 kWh jau šiemet skiriama jungčiai su Švedija finansuoti – iš viso beveik 88 mln. litų. Kitąmet indėlis iš VIAP sieks 0,82 ct už 1 kWh (85 mln. litų), 2013 m. – 0,8, o 2016 m. sudarys 0,6 ct už 1 kWh (67 mln. litų).

Jungtis „NordBalt“, kuria elektra jau 2016 m. iš Skandinavijos galėtų pasiekti Lietuva, yra vienas strateginių projektų siekiant padidinti mūsų šalies energetinę nepriklausomybę.

Kitąmet elektra neturėtų brangti

Vartotojams teks sumokėti ir už kitus Lietuvos puoselėjamus energetikos projektus, tačiau jų finansavimo sąlygos kol kas nėra aiškios. Dėl dar vienos elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ nėra priimta sprendimų, kaip šis projektas bus finansuojamas. „Mes žinome, kad tokia jungtis bus, bet apie finansinius dalykus šnekėti dar yra per anksti. Matyt, kad šie aspektai gali nepaaiškėti dar metus, o gal ir pusantrų. Tai lems ir bendradarbiavimas su Lenkija“, – sakė VKEKK pirmininkė.

Anot jos, energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakyme nurodyta, kad elektros jungtys su Švedija ir Lenkija yra viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, todėl jos bus finansuojamos iš VIAP tarifo.

„Jungčių finansavimas teisiškai yra aiškus. O dėl naujosios atominės elektrinės finansavimo sąlygų kol kas nėra apsispręsta“, – pridūrė D. Korsakaitė.

Taigi naujosios atominės elektrinės statybų finansavimo sąlygos paaiškės dar negreitai. Tačiau akivaizdu, kad ateityje, kai šalis imsis įgyvendinti daugiau strateginių energetikos projektų, Lietuvos vartotojams teks brangiau mokėti už elektrą. Būtent šį galimą finansavimo šaltinį buvo nurodęs ir energetikos ministras A. Sekmokas.

Vis dėlto elektros tarifai kitąmet veikiausiai nebus pakelti.

D. Korsakaitė tikino nesitikinti, kad kitąmet elektros kainos buitiniams vartotojams didėtų. Kaip įstatyme nustatyta, iki spalio paskutinės dienos turi būti patvirtintos aukščiausios elektros kainos dedamųjų ribos, o lapkričio pabaigoje turėtų paaiškėti galutinės kainos vartotojams.