11–12 klasėje moksleiviai noriai atsisako mokytis fizikos ar chemijos, tad įstoję į techniškas specialybes universitetų auditorijose sėdi tuščiomis galvomis. Su tuo susiduriantis Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pirmiausia tokiems pirmakursiams pasiūlo išdėstyti mokyklos kursą. Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys tame nemato problemos: pasak jo, vaikai turi ribotas galimybes mokytis visų dalykų, o gamtos ir technologiniai mokslai dėl per didelio akademiškumo mokykloje neįdomūs.
11–12 klasėje moksleiviai noriai atsisako mokytis fizikos ar chemijos, tad įstoję į techniškas specialybes universitetų auditorijose sėdi tuščiomis galvomis. Su tuo susiduriantis Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pirmiausia tokiems pirmakursiams pasiūlo išdėstyti mokyklos kursą. Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys tame nemato problemos: pasak jo, vaikai turi ribotas galimybes mokytis visų dalykų, o gamtos ir technologiniai mokslai dėl per didelio akademiškumo mokykloje neįdomūs.
„Jau keletą metų stebime, kad dalies įstojusių į inžinerines programas pasirengimas, žinios, gebėjimai, ypač fizikoje, chemijoje, tam tikrais atvejais ir matematikoje, nepakankami studijuoti techniškuosius dalykus aukštojoje mokykloje“, – sako VGTU studijų prorektorius Alfonsas Daniūnas.
Dėl to VGTU organizuoja papildomas paskaitas. Minėtos paskaitos pirmakursiams nėra privalomos.
„Žmogui, turinčiam nepakankamai žinių iš vidurinės mokyklos, suteikiame galimybę nemokamai šias žinias įgyti. Mes skaitome paskaitas, vedame laboratorinius, pratybas“, – aiškino prorektorius.
A. Daniūno teigimu, taip dažniausiai nutinka su mokiniais, 11–12 klasėje pasirinkusiais humanitarinę kryptį ir nesimokiusiais fizikos ar chemijos. Įstojus į technišką specialybę universitete, šių dalykų prireikia.
VGTU prorektorius nuomone, tai, kad žmogui mokykloje laisvai leidžiama pasirinkti, ką mokytis, gerai. Tačiau kartais jaunimas tuo metu dar negalvoja apie tolimesnę perspektyvą ir pasirenka lengvesnį kelią.
„Fiziką, chemiją, matematiką mokytis turbūt sunkiau nei kitus dalykus, tad natūraliai žmogus visada pasirenka lengvesnį kelią, ypač jaunas, dar nežinodamas, kokia jo perspektyva, ko prireiks“, – teigė A. Daniūnas. Jo nuomone, baigęs vidurinį mokslą jaunuolis turi turėti galimybę stoti į bet kurią sritį ir kryptį. Teoriškai ši galimybė yra ir dabar, bet nelaikęs kai kurių egzaminų stojantysis turi prastesnius balus.
Nulemia socialinių mokslų populiarumą
Panašią nuomonę interviu DELFI yra išsakęs Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas.
„Reikia pripažinti, kad jaunam žmogui apsispręsti per daug sudėtinga. Jeigu 11 klasėje nepasirenki biologijos ar chemijos ir po dvejų metų sugalvoji rinktis medicinos, biomedicinos, biotechnologijų studijas, tai praktiškai kelią jau esi užsikirtęs“, – teigė R. Dambrauskas.
R. Dambrausko nuomone, tarp stojančiųjų į aukštąsias socialiniai mokslai dominuoja, nes stojant į juos nereikia fizikos, chemijos ar biologijos egzaminų.
V. Bacys: gamtos ir technologiniai mokslai vaikams neįdomūs
„Visas pasaulis kelia tą patį klausimą – kodėl gamtos ir technologiniai mokslai yra nepopuliarūs. Pats dar būdamas direktoriumi lankiausi Jorko universitete. Šalia manęs buvę gamtos mokslus populiarinę japonai turėjo paprastą atsakymą – jie vaikams neįdomūs mokykloje. Deja, šis faktorius ne paskutinėje vietoje“, – teigia švietimo ir mokslo viceministras V. Bacys.
Pasak V. Bacio, vaikystėje vaikus domina istorijos apie indėnus, Viduramžiai, Antika – tai kažkas romantiško, įdomaus, emociško. Tuo metu visas pasaulis pripažįsta, kad gamtos mokslai labai akademiniai. Dėl to, sako jis, japonai kelia tikslą gamtos mokslus padaryti įdomiais mokykloje. Tai pasiekiama daug eksperimentuojant, mokslą populiarinant per pažinimą, atliekant bandymus.
„Čia viso pasaulio problema, nereikia galvoti, kad Lietuva čia kažkuo išskirtinė. Oksfordas ir Kembridžas priima be fizikos ir be chemijos, su biologija į inžinerinius dalykus, arba atvirkščiai. Oksfordas ir Kembridžas problemos iš to nedaro – iš to problemą daro VGTU“, – sako viceministras.
V. Bacys patikslina, kad Lietuvoje profiliavimo nebėra – jį pakeitė pasirinkimai. Anksčiau renkantis mokymosi kryptį būdavo griežtai nurodoma, ko mokytis negali. Dabar moksleivis turi mokytis 12 dalykų ir pats juos renkasi.
„Yra nustatyta 8 valandų darbo diena. Kodėl mes vaikus laikome kitokiais? Vaikai irgi turi ribotas galimybes. Arba susitarkime, ko nedėstome – pilietiškumo, lietuvių kalbos, istorijos, fizikos, chemijos... Vaikai, paaugliai turi ribotą laiką paroje, jų sveikata ne paskutinėje vietoje. Ir dabar matyti, kad vaikai nemėgsta mokyklos. Ar mes norime padaryti, kad dar labiau nemėgtų“, – klausia V. Bacys.
Jo teigimu, ir Lietuvoje bandoma populiarinti, priartinti prie gyvenimo gamtos mokslus: už 70 mln. Lt nupirkta įrangos mokyklų gamtos mokslų kabinetams, už 4 mln. universitetai mokytojus mokė dirbti su šią įranga.
„Štai užsienyje vykstančio laboratorinio darbo pavyzdys: elementariausiai aiškinamasi, per kokį laiką sustoja mašina. Tai yra fizika. Arba sultis tyrinėja – tai gyvenimiška, o mes nepersilaužiame. Ir universitetai čia turėtų daryti spaudimą, o dabar reikalauja tik akademinių žinių“, – mano V. Bacys.
