Didžiausios pasaulyje technologijų įmonės, taip pat „Apple“, HP ir „Dell“, Kinijoje sukūrė „vergiškų elektronikos gamyklų“ tinklą ir jiems turėtų tekti atsakomybė už tų gamyklų darbuotojų savižudybes, rašo telegraph.co.uk. Kol „Apple“ džiaugėsi savo rekordiniais pelnais, Kinijos darbo rinkos stebėtojai – Niujorke įsikūrusi žmonių teisių priežiūros grupė – pateikė savo duomenis apie tikruosius mūsų žavėjimosi technologijomis kaštus.
Kinijos darbo rinkos stebėtojai savo tyrėjus nusiuntė į dešimties didžiausių Kinijos elektronikos gamyklų, kuriose gaminami „Apple“, „Dell“, HP, „Sony“, „Nokia“, „Motorola“ ir daugelio kitų įmonių produktai, gamybines linijas.
Per aštuonis mėnesius tyrėjai apklausė daugiau nei 400 darbuotojų: buvo teiraujamasi apie darbo sąlygas, kurios, stebėtojų teigimu, yra ne tik neetiškos, bet daugeliu atveju ir neteisėtos pagal Kinijos įstatymus.
Devynios iš dešimties gamyklų įtariamai vertė savo darbuotojus lieti prakaitą iki 40 viršvalandžių per savaitę ir mokėjo atlyginimus, kurie „nepatenkino darbuotojų pagrindinių pragyvenimo poreikių“.
Ataskaitoje nurodoma, kad „vienoje HP surinkimo linijoje buvo reikalaujama kad darbuotojai atliktų darbo veiksmą kas 3 sekundes ir 10 valandų nenutraukiamai dirbtų stovėdami“.
Vienos iš ataskaitoje aprašomų gamyklų vadovai tariamai buvo tokie „karingi“, kad darbuotojams buvo draudžiama kalbėtis per savo 12 val. Trukmės pamainas. Kitose gamyklose buvo tvirtinama, jog dėl darbo sąlygų nebuvo įmanoma pasinaudoti tualetu.
„Niekieno nekontroliuojamos tarptautinės įmonės ir Kinijos gamyklos ir toliau laikysis savo verslo modelių bei darbo praktikos bei išnaudos Kinijos darbininkus“, rašoma ataskaitoje, kurioje taip pat nurodoma, kad visa rinka yra nereguliuojama, o „Apple“ už kiekvieno 2400 litų vertės „iPhone“ pagaminimą moka po 16 litų, todėl pelno siekiančioms gamykloms iš esmės nelieka kito pasirinkimo, kaip tik išnaudoti darbuotojus.
Savaitės pradžioje milžiniškoje „Foxconn“ gamykloje pietų Kinijos mieste Šenžen eilinį kartą buvo rastas negyvas darbininkas. Šioje gamykloje beveik 250 000 darbuotojų surinkinėja įrenginius beveik visoms didžiosioms elektronikos prekes kuriančioms įmonėms.
Praėjusiais metais per „Foxconn“ nuvilnijo 14 gyvybių kainavusi savižudybių banga, patraukusi dėmesį į elektronikos pramonės nežmoniškas darbo sąlygas.
Tačiau, pasak Kinijos darbo rinkos stebėtojų, pramonė nė kiek nepasikeitė ir labiau rūpinosi savo pelnais nei darbuotojų minimalaus pragyvenimo lygio palaikymu.
„Foxconn“ nėra vienintelė bendrovė, ant kurios pečių krenta atsakomybė dėl darbuotojų savižudybių: „Apple“, HP, „Dell“ ir kitos tarptautinės bendrovės taip pat turėtų būti atsakingos, nes jų pelno maksimizavimo tikslai mažina darbuotojų atlyginimus ir lemia prastas darbo bei gyvenimo sąlygas, – rašoma ataskaitoje.
Tvirtinama, kad kai kuriose gamyklose su darbuotojais nepasirašomos sutartys, atlyginimai mokami nelegaliai, o vienoje „Quanta“ gamykloje, pagaminančioje daugiausiai pasaulio nešiojamųjų kompiuterių, kurioje, kaip žinoma, veikė profsąjunga, darbuotojai nežinojo, ar profsąjungoje esama jų atstovų ir nežinojo, ar esama darbuotojų, kurie apskritai būtų kada susitikę su profsąjungos atstovais“.
Vienos iš Taivanio įmonei MSI priklausančių įmonių atstovas sakė: „Pripažįstame, kad elektronikos pramonėje labai dažnai tenka dirbti viršvalandžius ir pripažįstame, kad mūsų gamykloms Kinijoje reikia gerokai pasikeisti“. Kitos gamyklos, „Tyco“, atstovas suabejojo ataskaitos tikslumu ir nurodė, kad ataskaitoje nėra jokios reprezentatyvios populiacijos apklausos. „Šioje pramonėje yra didelė darbuotojų kaita“, – sakė „Tyco“ atstovas spaudai.
„Apple“, HP ir „Dell“ padėties nekomentavo. Metų pradžioje išplatintoje „Apple“ ataskaitoje nurodyta, kad vaikų įdarbinimo padėtis Kinijoje blogėja ir „Apple“ produktus gamino 91 jaunesnis nei 16 metų vaikas. Tuo tarpu „Dell“ pripažino, kad tik 46 proc. jų tiekėjų laikosi įmonės reikalavimų.
„Sony“ ir „Motorola“ pareiškė, kad stengiasi gerinti darbo sąlygas, tačiau daugiau nieko nekomentavo. „Daugelis šių įmonių tvirtina, kad vykdo svarbias reformas, tačiau mes dar nepastebėjome jokių rezultatų“, sakė Kinijos darbo rinkos stebėtojų vadovas Li Qiangas.