„Eurydice“ tyrimo duomenimis, kas penktas jaunasis europietis ir vienas iš keturių lietuvių prastai suvokia skaitomą tekstą. „Daug kas, išgirdęs apie skaitymo gebėjimų tyrimus, mano, kad lietuviai nemoka skaityti, – sako švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys. – Tokios nuomonės iš tikrųjų patvirtina prastus skaitymo įgūdžius, nes visi perskaito tik žodžius „Lietuvos vaikų skaitymo gebėjimai žemesni negu tyrimo vidurkis“.
„Eurydice“ tyrimo duomenimis, kas penktas jaunasis europietis ir vienas iš keturių lietuvių prastai suvokia skaitomą tekstą. „Daug kas, išgirdęs apie skaitymo gebėjimų tyrimus, mano, kad lietuviai nemoka skaityti, – sako švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys. – Tokios nuomonės iš tikrųjų patvirtina prastus skaitymo įgūdžius, nes visi perskaito tik žodžius „Lietuvos vaikų skaitymo gebėjimai žemesni negu tyrimo vidurkis“.
Tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo duomenimis, lietuviai puikiai moka skaityti paprasto žodžių perskaitymo prasme. Tokius minimalius skaitymo įgūdžius 99 procentų Lietuvos vaikų turi jau ketvirtoje klasėje. Ką tuomet reiškia sakinys „Lietuvos vaikų skaitymo gebėjimai žemesni negu tyrimo vidurkis“?
Tarptautinio mokinių įvertinimo programa skaitymo gebėjimus apibrėžia taip: „Gebėjimas suprasti, panaudoti ir apmąstyti rašytinius tekstus, siekiant įgyvendinti savo tikslus, plėsti žinias ir galimybes bei veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime“.
Taigi, „tai nėra elementaraus žodžių perskaitymo gebėjimai. Tai gebėjimai suprasti tekstą, rasti reikalingą informaciją įvairiuose tekstuose, savarankiškai interpretuoti ir daryti išvadas“, – aiškina V. Bacys.
Skaitymas yra ne vien tik užrašytų žodžių iškodavimas ir tiesioginis jų supratimas. Tai ir bendras teksto suvokimas, jo paaiškinimas, turinio ir formos apmąstymas, remiantis skaitytojo žiniomis apie pasaulį, ir savo nuomonės apie tai, kas buvo perskaityta, argumentavimas.
Tyrimai atskleidžia silpnybes
V. Bacys apgailestauja, kad tokių tautiečių, kurie adekvačiai supranta, kas parašyta, moka elgtis su tekstu, supranta jo dviprasmybes ir savo interpretacijų pavojus, turime mažokai. Tai patvirtina ir tyrimai.
2009 metų tyrimas parodė, kad Lietuvoje, kaip ir visose kitose tyrime dalyvavusiose šalyse, merginų skaitymo gebėjimų pasiekimai yra aukštesni nei vaikinų. Pagal tirtąsias skaitymo kompetencijas Lietuvos mokiniams geriausiai sekasi tekste rasti informacijos, o prasčiausiai – vertinti teksto turinį ir formą. Lietuvos mokiniai geriau supranta tęstinius (pasakojimai, aprašymai ir kt.) nei netęstinius (lentelės, diagramos, žemėlapiai, schemos, kvitai ir kt.) tekstus.
V. Bacys teigia, kad tyrimo užduotyse nesistengiama supaprastinti tekstą, o pateikiamos realios ištraukos iš gyvenime naudojamų instrukcijų, laikraščių, interneto.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra atlikusi antrinę šių tyrimų rezultatų analizę. Jo išvadose teigiama, kad tyrimuose, kuriuose tiriami penkiolikmečiai, dažnas lietuvių vaikas būna bent viena klase „žemiau“, jo mokymosi patirtis būna metais trumpesnė. Daugelyje Europos šalių pradedama mokytis ne vėliau kaip 6 metų, kai kuriose šalyse ir dar anksčiau, o mes įpratę savo vaikus leisti į mokyklą nuo 7 metų.
Priežastys ir sprendimo būdai
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė sako, kad nors netinkamas kalbos vartojimas nėra pagrindinė prasto semantinio suvokimo priežastis, netaisyklinga, žargoninė kalba jam vis tiek nepadeda. J. Palionytės asmenine nuomone, tyrimo rezultatus taip pat lemia sumažėjusi dėmesio sutelkimo trukmė, „klipinė“ kultūra, kai nėra pasakojama istorija su siužetu – tokios pramogos neugdo mąstymo.
Lietuvos mokyklose daugiausia skaitoma grožinė literatūra ir vadovėliniai tekstai, kurie parašyti kuo suprantamiau. Vadovėlius aprobuoja VLKK: „Nes tėvai ėmė skųstis, kad net patys vaikai pastebėdavo kalbos klaidas“, – pasakoja J. Palionytė.
V. Bacys mato keletą Lietuvos jaunimo teksto suvokimo problemos priežasčių: „Mėgstam plepėti buitine kalba interneto pokalbių svetainėse arba neįsigilinę kopijuojam ištisus gabalus „savo“ referatams, t. y. teksto įvairovės ir gilinimosi į tekstą praktikos internetas mums mažai tesuteikia, jei juo naudojamės labai siaurai, nors ir gausiai. Taip pat mūsų vaikų skurdokos bibliotekos, tėvai rečiau nei kitur Europoje skaito kartu su vaikais. Apskritai, vienos skaitymo gebėjimų priežasties nėra ir tik reta jų gali būti pašalinta greitai, nes jos slypi kultūroje“.
Šiemet Švietimo įstatymas mokyklas įpareigojo kalbos sutrikimų turinčius vaikus laikyti specialiųjų poreikių vaikais, tokios formalios priežastys ribojo pagalbą vaikams. ŠMM ketina pagerinti mokinių skaitymo gebėjimus ir turi nemažai sumanymų, surašytų Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose strategijoje. Ji numato darbų ne tik mokyklai, bet ir viešajai Lietuvos erdvei, žiniasklaidai.
V. Bacio manymu, kokius tekstus pateikiame mūsų jaunimui, tokius jų mąstymo ir gebėjimų ugdymosi stimulus suformuojame.
