Atvejis, kai bendrovė „Init“ nutraukė LNK grupei priklausančių kanalų retransliavimą analoginiu formatu, gali būti ne paskutinis, prognozuoja Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacija. Tokį „Init“ poelgį DELFI pašnekovai vertina kaip spaudimo priemonę derybų metu, tuo metu „Init“ ragina kaltinti nelanksčiai derybose besielgusią LNK.
Kaip jau skelbta, nuo penktadienio apie 100 tūkst. abonentų, besinaudojančių kabelinės TV bendrovių „Vinita“ (Vilnius), (Kaunas) ir „Sugardas“ (Visaginas) paslaugomis, nebegali matyti LNK televizijos programos, o taip pat LNK grupei priklausančių TV1, „Info TV“ ir „Liuks“ kanalų.
„Init“ LNK grupės transliacijas nutraukė su LNK nepavykus susiderėti dėl retransliavimo sąlygų.
Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojo Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, leidžiančios lietuviškoms televizijoms reikalauti atlygio už jų programų retransliacijas. Nemokamai transliuoti privaloma tik LTV ir LTV2. Iki pataisų priėmimo buvo privaloma nemokamai transliuoti 12 programų.
„Init“: reikėtų piktintis ne mumis, o LNK
„Mano žiniomis, dar nėra nė vienos pasirašytos sutarties. (…) Kol kas yra laikini atidėjimai arba žodiniai susitarimai. Derybos vyksta nuolat, tekstus ir sąlygas deriname, o tai, kad dar gali visko atsitikti – tokios galimybės neatmetu“, – į klausimą, ar retransliuotojai gali išjungti ir daugiau lietuviškų kanalų, atsakė Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacijos prezidentas, bendrovės „Init“ generalinis direktorius Paulius Živatkauskas.
Jis skundėsi, esą transliuotojai ne visada teisingai supranta, kas yra lygiateisė partnerystė derybose. Pasak P. Živatkausko, su LNK nesusitarta tik dėl transliavimo analoginiame pakete, tačiau rastas kompromisas dėl LNK grupės programų transliavimo skaitmeniniu formatu.
„Aš galvočiau, kad gyventojai turėtų piktintis ne mumis, o LNK, kuri nepaisė mūsų prašymų duoti mums bent mėnesio pereinamąjį laikotarpį, blogiausiu atveju – bent savaitę. (...) Bendrai pasikeitęs įstatymas nieko nesako, kas kam turi mokėti – ar transliuotojas turi mokėti operatoriui už naudojamąsi jo resursais, ar jis turi dalintis reklamos pajamomis už tai, kad išplečiama jo auditorija, ar operatorius turi mokėti transliuotojui už tai, kad jo abonentams yra patogiau“, – kalbėjo P. Živatkauskas.
Nukentėjo ir TV3
Motyvuodama, kad su „Init“ vis dar vyksta derybos, LNK plačiau susidariusios situacijos nekomentuoja.
„Tie veiksmai, kurių ėmėsi „Init“ grupei priklausantys retransliuotojai, iš tikrųjų stebina. Nuo to nukentėjo ne tik LNK, bet ir TV3 žiūrovai, nes mūsų kanalo nerado įprastoje vietoje, buvo pakeista jo vieta sistemoje, sulaukėme galybės skambučių, kur dingo TV3. Man vis dar nesinori tikėti, kad tokiu būdu daromas spaudimas LNK televizijai“, – sakė TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.
L. Blaževičiūtė tikisi, kad derybos tęsis konstruktyviai ir iki kitų kanalų išjungimo nebus prieita. TV3 su retransliuotojais sutarė derybų terminą pratęsti iki liepos 15-tos dienos.
Vartotojai prisiskambinti negali
Tuo metu LNK priklausančių kanalų nematantys „Init“ vartotojai užplūdo bendrovę.
Vilnietė Liucija DELFI pasakojo apie tai, kad nebematys LNK, sužinojusi iš žiniasklaidos.
„Buvau žadėjusi vaikui leisti pažiūrėti filmą, tačiau tokios galimybės neturėjau. Kodėl turiu keisti gyvenimo įpročius dėl televizijų nesutarimų, juk jų verslo reikalai – ne mano reikalas. Apie tai niekas neįspėjo“, – piktinosi Liucija.
Nei penktadienį, nei savaitgalį, nei pirmadienį prisiskambinti į „Init“ jai nepavyko. Dėl to moteris ketina atsisakyti bendrovės paslaugų.
Dauguma klientų apie kanalų tinklelio pakeitimus informuoti antradienį. „Gerb. Abonente, LNK perkeliama į STV bazinį koduotą paketą, STV žiūrėjimui reikalingą įrangą atsiimkite Abonentų skyriuje. Yra papildomų sąlygų“, – rašoma antradienį abonentams platinamose SMS žinutėse.
Ir antradienį visos „Init“ telefono linijos buvo užimtos – tuo įsitikino ir keliskart prisiskambinti bandęs DELFI žurnalistas.
„Jūs įsivaizduokite: mes ketvirtadienio pavakarę sužinojome, kad LNK nekeičia nusistatymo, ji baudžia mūsų abonentus dėl to, kad nepriėmėme jų diktato. Mes neturėjome pakankamai laiko persiorientuoti ir informuoti abonentų. Nuoširdžiai atsiprašau visų abonentų, kurie patyrė tokį nepatogumą, ir prašau jų suprasti, kad mums pritaikytas spaudimo metodas – tam, kad būtų sukeltas vartotojų nepasitenkinimas“, – teisinasi P. Živatkauskas.
Norintiems LNK matyti toliau, jis siūlo pereiti į skaitmeninę televiziją.
Įvedė kortelės mokestį
Beje, bendrovė paskelbė nuo liepos 1 d. įvedanti kortelės palaikymo mokestį, kuris sieks 28,80 Lt per metus arba 3 Lt/mėn. Pasak P. Živatkausko, kortelės mokestis iš esmės yra visur – tokį mokestį jis laiko normaliu ir įprastu kitose kompanijose.
Pašnekovo teigimu, atsakomybę dėl susidariusios situacijos turėtų prisiimti tiek „lobistinių jėgų spaudimui“ pasidavęs tokį įstatymą priėmęs Seimas, tiek transliuotojų ir retransliuotojų išlaikoma Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri esą „tinkamai nesureguliavo ir nepanaudojo savo galių, kad nebūtų tokios situacijos“.
P. Živatkauskas teisinosi, kad su klientais pasirašytose sutartyse nėra įsipareigota nekeisti rodomų kanalų – esą dinamiškoje aplinkoje to nedaryti neįmanoma.
LRTK įžvelgia spaudimą derybose
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) teisininkas Viktoras Popandopula atkreipia dėmesį, kad nuo liepos nemokamai transliuoti privaloma tik LTV ir LTV2. Kitos televizijos gali būti rodomos tik transliutojo ir retransliutojo laisvo susitarimo pagrindu.
„Formaliai dėl to, kad jos nėra ar nebus retransliuojamos, nei įstatymo pažeidimo, nei licencijos sąlygų pažeidimo nėra. Kitas dalykas – vartotojų interesai ir mokamos televizijos paslaugos teikėjo prisiimti įsipareigojimai savo vartotojams“, – sakė V. Popandopula.
Visiems vartotojams teisininkas pataria įdėmiai skaityti savo abonentines sutartis, ypač tą dalį, kur kalbama apie esminius įsipareigojimus, ginčų sprendimą, informavimą apie retransliuojamų kanalų sąrašo pakeitimus.
„Ar tai (LNK išjungimo situacija – DELFI) gali kartotis? Sunku pasakyti. Mums šiandien žinoma, kad didžioji dalis retransliuotojų dėl visko susitarė ir programos retransliuojamos. Svarbiausia – jos išlieka analoginiame pakete“, – aiškino V. Popandopula.
Jis svarsto, kad transliacijų nutraukimas gali būti taikomas kaip spaudimo priemonė derybų metu.