„Jei tavęs nėra „Facebook'e“ – vadinasi tavęs nėra apskritai“ – tokią frazę galima išgirsti tiek iš jaunuolių, tiek iš suaugusių lūpų. Nepriklausomai nuo amžiaus socialinių tinklų vartotojai neretai pasineria į juos visa galva nežinodami gresiančių pavojų dėl privatumo.
„Jei tavęs nėra „Facebook'e“ – vadinasi tavęs nėra apskritai“ – tokią frazę galima išgirsti tiek iš jaunuolių, tiek iš suaugusių lūpų. Nepriklausomai nuo amžiaus socialinių tinklų vartotojai neretai pasineria į juos visa galva nežinodami gresiančių pavojų dėl privatumo.
Virtualus bendravimas panaikina įtampą
„Išbėgo klijai, sulipo pirštai, help“, „nusipirkau braškių ir galvoju, kad nebenoriu jų“, „tingiu dirbti, noriu prie jūros“, „ar kas žinot, kur gerai ir pigiai atlieka plastines operacijas?“– tokius pareiškimus, mintis socialiniuose tinkluose publikuoja vartotojai. Žinutės visiems gali būti įvairios: žaismingos, kupinos pokštų, kitos – itin asmeniškos, susijusios su žmonių artimais ryšiais.
Socialiniai tinklai yra vieta, kur galima rasti naujienų apie žmonių santykius: vedęs/ištekėjusi, išsiskyręs, susipykęs, kai kurie linkę viešinti ne tik savo asmeninį statusą, bet ir detales, kodėl ir kaip išsiskyrė. Tada visa galybė „draugų“ komentuoja, klausia, ar tiesiog spusteli mygtuką „patinka“.
Anot psichiatro Raimundo Milašiūno, socialiniai tinklai – vieta, kur žmonės palaiko ryšį, panaikinta bet kokius bendravimo barjerus. Vyro teigimu, tai išsigelbėjimas tiems, kurie turi kompleksų, jaučia vienatvę. Neretai jie susikuria išsamias „Facebook“ anketas, publikuoja daug įvairių nuotraukų, jiems privatumas nėra svarbus, nes paprasčiausiai jie yra ištroškę to dėmesio. Virtualus bendravimas praranda tikrumą. Anksčiau žmonės įspūdžiais dalindavosi susitikę su draugais, o dabar savo emocijas perteikia kitu keliu: žinutėmis, vadinamais „postais“ ant savo „Facebook“ sienos. Vartotojai technokratiškėja, todėl, pasak psichologo, riba tarp privatumo ir intymumo pranyksta.
„Realiame gyvenime turime susipažinti, stebėti, pabendrauti, priprasti ir tada drįstame atvirauti, virtualiame – viskas paprasčiau, jau pirmo pokalbio gali sau leisti rašyti ar klausi bet ko“, – kalbėjo specialistas.
Papildomas informacijos šaltinis
Iš tiesų socialiniuose tinkluose asmuo gali publikuoti bet ką: savo asmeninę informaciją, nuotraukas, filmuotą medžiagą, galiausiai savo požiūrį atspindinčias mintis, citatas.
Vienas iš pavyzdžių ir itin daug dėmesio žiniasklaidoje sulaukęs asmuo – tragiškos avarijos kaltininkas Ramūnas Balkūnas. Jo „Facebook“ anketoje buvo pareiškimas: „Dievo darbas atleisti nuodėmes, mano darbas suorganizuoti tavo susitikimą su juo“.
Minėtąją frazę ilgai aptarinėjo skirtingos žiniasklaidos priemonės, būtent per „Facebook“ buvo išsiaiškintos kitos tragišką avariją įvykdžiusio vaikino gyvenimo detalės: mokykla, pomėgiai ir kita. Žurnalistai ir skaitytojai galėjo kone nuodugniai ištyrinėti kaltininko nuotraukas ir kitą su asmeniu susijusią informaciją.
„Socialinių tinklų vartotojai gali save pateikti kaip tik nori, pavyzdžiui, publikuoti gražiausias nuotraukas, rašyti pozityvias mintis, citatas, nors iš tiesų žmogus jaučiasi visiškai kitaip. Taip žmogus tarsi gauną progą atsikratyti kompleksų“, – tvirtino psichiatras.
Belieka spėlioti, kaip buvo R. Balkūno atveju, ar viešinti pareiškimai, citatos bylojo apie tikrą vaikino požiūrį, ar tai buvo išgalvota, norint susikurti tokį įvaizdį.
Kyla nereikalingi konfliktai
One.lt, pažintys.lt, myspace.lt, „Facebook“ – socialiniai tinklalapiai, kuriuose buvo užsiregistravęs teisininkas Simas Janušaitis. Juos 26 metų vaikinas naudojo būdamas paaugliu, norėdamas pramogauti ir susirasti bendraminčių. Jis susirašinėdavo su kitais, tačiau publikuoti nuotraukas ar vaizdo medžiagas vengdavo. Tiesa, dabar minėtieji tinklai vilniečiui yra svetimi.
„Socialiniuose tinkluose informacija dažnai neatitinka tikrovės, o ją įrodyti gali būti sudėtinga“, – įsitikinęs teisininkas. Vaikinas papasakojo situacijas, kada socialiniai tinklai kartais tapdavo viena iš ginčų su artimu žmogumi priežastimi. Draugų anketose publikuotos nuotraukos, kuriose jie būdavo pažymėti be pačių žinios, kartais sukeldavo dviprasmiškų minčių ir nemalonių diskusijų poros santykiuose. Normalu, kad tokie dalykai nėra malonūs.
Tiesa, teisininkas nekritikuoja tų, kurie naudojasi socialiniais tinklalapiais, nes pastarieji turi ir privalumų, pavyzdžiui, susirasti vaikystės draugus ar kita, tačiau pačiam S. Janušaičiui virtualus bendravimas nelabai priimtinas.
„Gal nuskambės senamadiškai, tačiau man labiau patinka susiskambinti ir susitikti su draugais“, – teigė vaikinas. Jis taip pat žavisi tais, kurie iki šių dienų netingi rašyti laiškus ranka.
Susikuria kelias anketas
Renginių organizatoriui Juliui Kazlauskui „Facebook“ – vienas pagrindinių darbo įrankių. Jis yra susikūręs net keturias anketas. Kaip vaikinas spėja jas pildyti ir sekti visą informaciją? Vilnietis tikino: dvi skirtos darbiniams reikalams, viena – asmeninė, kita – pokštams.
„Privatumą galima išsaugoti, jeigu tinkamai moki atskirti tikrus draugus nuo klientų“, – įsitikinęs J. Kazlauskas.
Anketa draugams – joje vaikinas publikuoja savo atostogų nuotraukas, rašo nuotaikas ir komentuoja draugų reakcijas apie tai, pokštams skirtame „Facebook“ profilyje jis neturi nei vienos nuotraukos, tačiau žaidžia įvairius žaidimus, taip pat susirašinėja su užsieniečiais.
„Galiu atrodyti nesveikas, tačiau viską spėju ir taip uždirbu pinigus“, – atviravo renginių organizatorius, ne kartą užsakymų sulaukęs būtent per „Facebook“.
Anketoje, kuri skirta darbiniams reikalams, nėra vaikino asmeninių nuotraukų, taip pat jokios informacijos apie J. Kazlausko individualią informaciją. Vilnietis įsitikinęs: socialinius tinklus reikia naudoti atsakingai ir problemų nekils.
Neskubėkite spausti „like“ mygtuką
„Esu už socialinius tinklus, žinoma, nuomonė teigiama, kol su jais elgiesi atsargiai“, – teigė interneto technologijų specialistų komandos Noomp.com vadovas Andrius Selskas.
Jis naudojasi „Facebook“, „Twitter“ ir „Foursquare“. Pirmasis – patogus bendrauti su draugais, kasdien dalytis vis kita informacija su jais, antrasis skirtas stebėti naujienas, trečiasis leidžia matyti, kur dabar yra ar neseniai buvo tavo bičiuliai. Tiesa, čia jau privatumo lieka mažiau, tačiau daugiausiai „kenkėjiškų“ dalykų A. Selskas įžvelgė „Facebook“ tinklalapyje. Vienas jų: kada žmonės ne savo noru tampa kažkieno fanais ir patys to nežinodami siuntinėja draugams „spamą“ (nepageidaujamas reklamas).
Vaikinas minėjo, kad čia labai paplitęs „socialinis“ reklamavimosi būdas. Kaip žinia, norintys reklamuoti savo paslaugas ar produktus turėtų pritraukti kitus sąžiningai, bendraudami su fanais ir taip plėsti jų ratą.
„Tačiau dažnai tai daroma „nešvariuoju“ būdu, kai apsukrūs žmonės paslepia tam tikras puslapio kodų detales, kurios leidžia išgauti lankytojų „like“, pavyzdžiui, ant savo sienos pamatom, kad draugas „palaikino“ kažkokį puslapį, netrukus ir mes patikriname, nežinodami klastos, nes būna nurodyta gudriai: nori pamatyti vaizdo įrašą – spausk čia. O iš tiesų po tais mygtukais paslėpta „like“ mygtukas“, – aiškino A. Selskas.
Jis pasakojo, kaip neseniai gavo pasiūlymą: už 1000 surastų fanų – 50 litų. Taip užauginami dideli puslapiai.
„Sėdi dėdės ir žiūri, kas kaip reklamuojasi „Facebook“ tinkle, tada jiems siūlo prisivilioti fanus, taip yra dag klientų nesąžiningai išaugintų“, – tvirtino vadovas.
Atsakingai pildykite duomenis
Kaip išvengti minėtų nemalonumų? A. Selskas patarė: kai kursite anketą, atidžiai pildykite aplikacijas. Jis pastebi, kad žmonės dažnai neskaito, ko jose reikalaujama arba net nesupranta, kas gali įvykti. Reikia išsiaiškinti, kokius duomenis apie save ar draugus leidi skaityti, taip pat pasidomėti, kas vyksta su ta informacija ir ar ji tikrai privaloma.
„Jei prašoma labai asmeniškų dalykų, verta pagalvoti, ar tas tinklas ar žaidimas reikalingas. Galbūt galima rasti tam pakaitalą“, – patarė specialistas. Vaikinas minėjo, kad svarbiausia informacija yra elektroninis paštas: jei jis rašomas visur, vėliau nereikia stebėtis, kad gaunamas „spamas“.
Kiekvienas „like“ paspaudimas kitiems parodo, kas asmeniui patinka arba nepatinka, todėl reiktų savęs paklausti, ar tikrai norime, kad apie mus kiti viską žinotų. Verta atkreipti dėmesį į privatumo nustatymus, kurie leidžia vartotojams paslėpti tam tikrą informaciją.
A. Selskas minėjo apie neprivatumo funkciją, t. y. veidų žymėjimą nuotraukose: yra nustatymų, kurie neleidžia vartotojo žymėti, bet vėlgi klausimas, kiek žmonių tai žino.
„Darbdavys, surinkęs žmogaus vardą ir pavardę „Google“ paieškoje, dažniausiai pirmąją nuorodą randa į „Facebook“, tad, vertėtų pagalvoti, ką norėčiau, kad kiti išvystų, reikia būti budriems, kad tai nepakenktų jūsų asmeniniam gyvenimui, taip pat karjerai“, – skaitytojams patarė interneto technologijų specialistas.
