Seimas skubos tvarka imasi svarstyti Nacionalinę energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategiją (NES), į kurią įtraukti ambicingiausi mūsų šalies energetiniai projektai. Vieną svarbiausių valstybės dokumentų parlamentarai jau išvadino „optimistinių vizijų“ rinkiniu, kuriame klausimų daugiau nei atsakymų.
Seimas skubos tvarka imasi svarstyti Nacionalinę energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategiją (NES), į kurią įtraukti ambicingiausi mūsų šalies energetiniai projektai. Vieną svarbiausių valstybės dokumentų parlamentarai jau išvadino „optimistinių vizijų“ rinkiniu, kuriame klausimų daugiau nei atsakymų.
Žemas startas – taip būtų galima pavadinti skubą, lydinčią NES Seime. Antradienį parlamentarams strategiją pristatęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas buvo paprašytas į klausimus atsakyti kuo trumpiau, mat Seimą spaudė įtempta darbotvarkė.
A. Sekmokui beliko priminti, kad mūsų šalyje jau kelerius metus kalbama apie viziją – iki 2020 m. užtikrinti energetinę nepriklausomybę, kai bus galima laisvai pasirinkti energijos išteklių rūšį ir jų tiekimo šaltinius (įskaitant vietinę gamybą), labiausiai atitinkančius Lietuvos vartotojų interesus ir valstybės energetinio saugumo poreikius.
Pasak ministro, energetinė nepriklausomybė yra būtina, nes šiuo metu Lietuva ir vartotojai neturi galimybės pasirinkti alternatyvus energijos tiekimo: „Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, kas buvo įsipareigojimas Europos Sąjungai, 80 proc. pirminės energijos ir daugiau kaip 60 proc. elektros energijos yra importuojama iš vieno šaltinio. Lietuva energijos tiekimo požiūriu turi didžiausią energijos deficitą visoje Europos Sąjungoje“.
Brangus malonumas
Nauja atominė elektrinė, suskystintų dujų terminalas, elektros tiltai su Lenkija ir Švedija – tai tik keletas projektų, turinčių padėti Lietuvai išsikovoti energetinę laisvę. Taip pat ketinama šilumos sektoriuje brangias rusiškas dujas laipsniškai keisti biomase, o naftos produktus – atsinaujinančiais energijos ištekliais.
Tiesa, kilnūs tikslai kainuoja brangiai. Siekis užsitikrinti energetinę nepriklausomybę valstybės sektoriui turėtų kainuoti 11–17 mlrd. litų (įskaitant valstybės įmonių lėšas, ES struktūrinius fondus ir kitą tarptautinę paramą). Papildomus 18–24 mlrd. litų tikimasi surasti privačių investuotojų kišenėse, nors privatus verslas šiuos pinigus sieks atsiimti iš vartotojų.
Tokios investicijos esą kasmet leistų sutaupyti po 3–4 mlrd. litų, išleidžiamų energijos išteklių importui, t. y. šildymo sąskaitos namų ūkiams sumažėtų apie 500 litų.
Pasenę rodikliai
Parlamentarai abejojo, ar NES, kai kuriems jų primenanti optimistinių vizijų rinkinį, netaps dar vienu beverčiu dokumentu, pavyzdžiui, 2007 m. patvirtinta Energetikos strategija, kuri taip ir nebuvo įgyvendinta.
Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Valentinas Mazuronis tvirtino, kad strategija kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų, pasigesta energetikos ateities prognozių, jeigu Lietuvai nepavyks įgyvendinti ambicingų energetikos tikslų.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė replikavo, kad pasaulyje nėra nė vienos šalies, kuri būtų energetiškai nepriklausoma. Anot jos, strategija parengta nemoksliškai: tuo metu, kai visas pasaulis eina žaliosios energetikos link, Lietuvos pagrindiniame dokumente nėra minima pastatų renovacija, tuo pačiu panaudojant atsinaujinančius šaltinius.
Priekaištų strategijos kūrėjams pažėrė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Teisininkai atkreipė dėmesį, kad pagal įstatymą Nacionalinė energetikos strategija turi nustatyti energetikos plėtros kryptis dvidešimčiai metų, o pateiktame projekte tikslai ir kryptis numatyti iki 2020-ųjų, o plėtros gairės – iki 2030 ir 2050 m.
„Strategijoje numatomi rodikliai lyginami su 2009 ar 2008 metų duomenimis, kurie neatspindi 2010 metais buvusios situacijos ir neparodo tikrojo strategijoje numatytų rodiklių ir esamų rodiklių santykio“, – rašoma teisininkų išvadose.
Projekte minimi tikslai taip pat neatitinka ir kai kurių kitų teisės aktų.
Postūmis ar stabdis?
Nepriklausomas energetikos ekspertas Vygintas Sidzikauskas laikosi nuomonės, kad prieš svarstant energetinės nepriklausomybės strategiją, šalies politikams reikėjo susitarti dėl Lietuvos energetikos raidos ir ateities bei gauti visuomenės pritarimą.
Toks politinis susitarimas būtinas pirmiausia todėl, kad dauguma energetikos projektų įgyvendinami 5–25 metus, o per tą laiką pasikeis ne viena prezidento ar Seimo kadencija.
„Susidaro įspūdis, kad į strategiją siekiama įrašyti bet ką, o kaip jau pavyks iškeltus tikslus įgyvendinti, bus matyt vėliau“, – apgailestavo V. Sidzikauskas.
Jis gana atsargiai vertina ir politiniuose sluoksniuose sklandantį optimizmą dėl būsimo strateginio investuotojo. Kol nepaaiškėjo, kokiomis sąlygomis bus statoma naujoji AE, džiūgauti dėl investuotojo indėlio ankstoka.
Ekspertas prisiminė, kad ir prieš keletą metų estai buvo jau sukirtę rankomis su investuotojais iš JAV dėl pasenusių kietojo kuro elektrinių pertvarkymo. Tačiau kai Estijos valdžia įvertino amerikiečių siūlomas finansines sąlygas, tokios partnerystės atsisakė.
Pašnekovas apskritai buvo linkęs abejoti, ar atominė energetika taps Lietuvos energetinės nepriklausomybės pamatu, kaip siekia strategijos autoriai. Naujos AE statyba, žinoma, taptų rimtu postūmiu šalies mokslo ir verslo sektoriuose, tačiau ar pastatyta jėgainė nebus pernelyg didelė našta valstybei ir vartotojams, labai sunku įvertinti.
Yra silpnų vietų
V. Sidzikauskas nesistebi, kad strategijoje nėra paminėta itin daug skaičių. 2007 m. jau buvo mėginta prognozuoti energetinių išteklių kainas, tačiau ankstesnėje strategijoje pateikti skaičiai gerokai atsiliko nuo realybės. Todėl šiuo metu yra būtinybė patvirtini naują dokumentą. Ar jis taps šalies energetinės ateities atspindžiu, pamatysime po mažiau nei 10-mečio.
Dar viena minėtos strategijos silpnoji vieta – energetikos nepriklausomybė ir su ja siejami tikslai perkeliami iš politikos ir tapatinami su nacionaliniu saugumu.
„Energetika yra tik viena iš nacionalinio saugumo dalių. Strategija turėtų būti ne šūkių rinkinys, o politinis instrumentas ateities politikos kartoms“, – įsitikinęs ekspertas.
Vyriausybė NES patvirtino pernai rudenį, tačiau strategija buvo atsiimta iš Seimo patobulinti, ir dabar teikiama vėl.
