Po Fukušimos branduolinės elektrinės avarijos Vakarų pasaulis dar kartą pakėlė savo energetinės strategijos dokumentus ir susimąstė kokiu keliu judėti ateityje. Kai kurios valstybės jau dabar deklaruoja planus atsisakyti branduolinės energijos. 
Po Fukušimos branduolinės elektrinės avarijos Vakarų pasaulis dar kartą pakėlė savo energetinės strategijos dokumentus ir susimąstė kokiu keliu judėti ateityje. Kai kurios valstybės jau dabar deklaruoja planus atsisakyti branduolinės energijos. Tačiau kai apie tai prabilo ir Vokietija, tokios tendencijos sukėlė nerimą ir Tarptautinės energetikos agentūrai – iškilo pavojus Europos energetiniam saugumui.
Kol kas labai aiškią poziciją iš Vakarų Europos valstybių išsakė Šveicarija. Jos vyriausybė šią savaitę pareiškė nutrauksianti penkių šalies atominių elektrinių eksploataciją, pranešama BBC tinklalapyje. Planuojama, jog tai įvyks tuomet, kai bus išnaudoti dabartinių atominių elektrinių 50 metų ištekliai – tarp 2019 ir 2034 metų. Po to Šveicarija planuoja visiškai pereiti prie kitų elektros gavybos šaltinių.
Branduolinių jėgainių plėtra ketina stabdyti ir Vokietija. Vokietijos kanclerės Angela Merkel vyriausybė sureagavo į branduolinės energijos krizę Japonijoje ir jau kovo mėnesį priėmė sprendimą trims mėnesiams įšaldyti planus pratęsti senų šalies branduolinių jėgainių darbą. Tuo pačiu ji trims mėnesiams pristabdė septynių senųjų Vokietijos atominių elektrinių, paleistų dar praėjusio šimtmečio aštuntąjį dešimtmetį, darbą.
Vyriausybė įsteigė dvi komisijas atominės energetikos ateities klausimo svarstymui: etikos komisiją, sudarytą iš garsių politikų ir visuomenės veikėjų, kuri pateiktų visuomenės požiūrį energetikos sritį, ir ekspertų komisiją, kuri įvertintų Vokietijos reaktorių būklę.
Gegužę abi komisijos paskelbė savo išvadas: etikos komisija rekomendavo Vokietijai visiškai atsisakyti atominės energetikos, pastebėjusi, kad to pasiekti būtų įmanoma jau 2012 metais ar net anksčiau. Savo ruožtu ekspertų komisija nepateikė jokių rekomendacijų dėl skubaus atominės energetikos atsisakymo ir, atlikusi „streso“ testus, nenustatė rimtų trūkumų Vokietijos atominėse elektrinėse, dėl kurių iškiltų būtinybė kuo greičiau jas uždaryti.
Branduolinių jėgainių žemėlapis Vokietijoje 2009 metais
Didėjantis skepticizmas dėl branduolinės energijos Europoje ir ypač didžiojoje regiono ekonomikos zonoje – Vokietijoje, privertė sunerimti ir Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) vadovą Nobuo Tanaka (Nobuo Tanaka). Pastarasis duodamas interviu laikraščiui „Financial Times Deutschland“ perspėjo Vokietiją dėl vienpusio atominės energetikos atsisakymo. Agentūros vadovas pastebėjo, kad viso Europos regiono labui oficialusis Berlynas turi parengti kolektyvinį sprendimą kartu su kitomis ES narėmis.
Priešingu atveju, pasak N. Tanakos, visos Europos aprūpinimui energija iškils pavojus. „Kalbama ne apie Vokietijos, o apie bendrą Europos problemą“, – pabrėžė IEA vadovas.
N. Tanaka pastebėjo, kad Vokietijos sprendimas atsisakyti atominės energetikos ir uždaryti atomines elektrines susilpnins energetinę šalies nepriklausomybę, nes Vokietija bus priversta padidinti iš pradžių elektros energijos, o vėliau ir dujų bei anglies importą.
