„Skype“ – ilsėkis ramybėje!“ Štai tokiu sarkazmu daugelis internautų pasitiko žinią apie naująjį „Microsoft“ pirkinį, už kurį bendrovė paklojo net 8,5 milijardo JAV dolerių arba beveik 21 milijardą litų. Iš karto po oficialaus sandorio patvirtinimo gegužės 10 d. iš įvairių šaltinių kaip iš gausybės rago pasipylė skepticizmo, abejonių ir įvairių klausimų prisodrinti tekstai. Ko siekia „Microsoft“ investuodama tokius milžiniškus pinigus?
„Skype“ – ilsėkis ramybėje“ Štai tokiu sarkazmu daugelis internautų pasitiko žinią apie naująjį „Microsoft“ pirkinį, už kurį bendrovė paklojo net 8,5 milijardo JAV dolerių arba beveik 21 milijardą litų. Iš karto po oficialaus sandorio patvirtinimo gegužės 10 d. iš įvairių šaltinių kaip iš gausybės rago pasipylė skepticizmo, abejonių ir įvairių klausimų prisodrinti tekstai. Ko siekia „Microsoft“ investuodama tokius milžiniškus pinigus? Kokių pasikeitimų pamėgtoje programoje gali tikėtis milijonai „Skype“ vartotojų?
„Microsoft“ (ne)apsiskaičiavo
Kiekvienas blaiviai mąstantis vartotojiškos visuomenės narys puikiai žino, kad norint sutaupyti papildomą pinigą reikia būti apdairiam, o tai reiškia rinktis geriausias, kainos ir kokybės santykį atitinkančias, prekes. Panašiai ir verslo pasaulyje – kiekvienas rinkos dalyvis norintis žaisti tik pelningą žaidimą turi apgalvoti savo investicijas. Būtent to deramai nepadarė internetinės prekybos milžinė „eBay“, kuri 2005 metais už 3,1 mlrd. dolerių įsigijusi bendrovę „Skype“, pritrenkė analitikus ne ką mažiau nei prieš kelias savaites „Microsoft“. Po dviejų metų „eBay“ pripažino, kad už savo pirkinį šiek tiek permokėjo, o tai reiškia suplojo 1 mlrd. dolerių daugiau nei turėjo. Dar po dviejų metų, 2009-aisiais, 70 % „Skype“ akcijų bendrovė pardavė privačių investuotojų konsorciumui.
„Skype“ kompanijos įkūrėjai – Janus Friis ir Niklas Zennström. Abu vyrukai už savo 14 % bendrovės akcijų gavo 1,19 milijardo JAV dolerių
Ir štai netikėtai pirkimų-pardavimų scenoje pasirodo charizmatiškasis „Microsoft“ vadovas Styvas Balmeris (Steve Ballmer) nešinas akcininkų milijardais ir nuperka „Skype“ prieš pat šios kompanijos pirminį viešąjį akcijų platinimą. Daugelis finansų analitikų prognozavo, kad bendra „Skype“ akcijų vertė rinkoje siektų apie keturis milijardus dolerių, tačiau Styvui tai nerūpi – jis užtikrintas savo investicijų grąža.
Tuo tarpu nemažai „Microsoft“ akcijas valdančių investuotojų mano priešingai. „Norėčiau, kad jie nebūtų to padarę. Visi, kuriuos pažįstu naudoja šią programą ir aš džiaugiuosi, kad „Micorosft“ ją valdo. Tačiau manau, kad jie tikriausiai permokėjo“, – naujienų agnetūrai „Reuters“ teigė investicijų bendrovės „T2 Partners LLC” įkūrėja ir valdytoja Vitnė Tilson (Whitney Tilson). Tokia kritika nėra laužta iš piršto, kadangi daugelis akcininkų puikiai žino, kad „Microsoft“ laukia ir vis nesulaukia finansinės grąžos iš dar 2007-aisiais įsigytos interneto reklamos įmonės „aQuantive“, už kurią buvo sumokėta 6 mlrd. dolerių.
Nemažai nerimo akcininkams sukėlė ir tai, kad iš karto po paskelbto sandorio, internetinėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad „Skype“ įsigijimu neva domėjosi ir „Google“ bendrovė, o jos paskutinis „statymas“ prieš „Microsoft“ pasiūlytą sumą buvo keturi milijardai dolerių. Atsirado netgi itin konspiraciškai nusiteikusių „apžvalgininkų“, kurie remdamiesi neįvardytais šaltiniai teigė esą čia įsivėlusios ir „Facebook“ bei „Apple“ kompanijos, kurios kartu su „Google“ tik kėlė įtampą, o dėl to „Microsoft“ žaidimą „kas pasiūlys daugiau“ žaidė pati su savimi.
Tuo tarpu kritiški analitikų vertinimai remiasi faktu, kad pastaruoju metu „Skype“ dirba nepelningai, o tai rodo paskutinių dviejų metų finansinė ataskaita. Bendrovė 2009-aisiais 418 mln. dolerių, o praeitais metais – 7 mln. dolerių. Be to, „Microsoft“ įsigijusi „Skype“ taip pat perėmė ir jos turimus finansinius įsipareigojimus, kurie praeitų metų gruodį sudarė 686 mln. JAV valiutos vienetų. Žinoma duomenys rodo, kad apyvartinių lėšų nuostoliai mažėja, o programos vartotojų skaičius stabiliai auga, taigi kompanija nėra tokioje beviltiškoje padėtyje. Vis dėlto prognozuoti didelį pelningumą artimiausiam kelių metų laikotarpiui nėra pagrindo ir tai puikiai supranta Styvas Balmeris. Jis negali būti nesuinteresuotas tokios investicijos finansine grąža ir neabejotinai turi numatęs ilgalaikę produkto vystymo strategiją. Kai kurie jos aspektai buvo pristatyti vykusioje spaudos konferencijoje.
Išliks nemokama, bet su daugiau reklamos
Anot „Skype“ pateikiamų duomenų, šiuo metu pasaulyje yra 663 mln. registruotų programos vartotojų, iš kurių reguliariai jos teikiamomis internetinės telefonijos paslaugomis naudojasi 170 mln. asmenų. Tai milžiniška auditorija, kurios didžioji dalis negeneruoja jokių pajamų. „Skype“ tai suprato dar 2009 metais, kuomet išleido ketvirtąją programos versiją, pasižymėjusią visiškai nauja vartotojo sąsaja ir didesniu reklamų skaičiumi. Manau jau suprantate link kur bus judama po „Skype“ įsigijimo – „Microsoft“ ketina jų skaičių didinti dar labiau. Apie šiuos ketinimus konferencijos metu pranešė iškalbingasis Styvas Balmeris, kuriam antrino ir „Skype“ generalinis direktorius Tonis Beitas (Tony Bates), nuo šiol dirbsiantis „Skype“ padalinio vadovu: „Mes manome reklamos yra vienas iš didžiausių pajamų šaltinių. Atsižvelgiant į turimą vartotojų bazę tai yra itin natūralus būdas užsidirbti“. Kol kas neatskleidžiama kiek ir kokio formato reklamos padaugės, tačiau daugiausiai tikimasi jos įvesti į vaizdo pokalbius. Ir taip – žadama, kad jos visiškai „netrukdys“ (suprask – dar bus galima matyti pašnekovą).
Akimirka iš spaudos konferencijos. „Microsoft“ generalinis direktorius Styvas Balmeris spaudžia ranką „Skype“ vadovui Toni Beitsui
Daugelis eilinių „Skype“ vartotojų nuogąstauja, kad po šio sandorio „Microsoft“ korporacija gali imtis ir radikalesnių veiksmų siekiant išspausti kuo daugiau pinigėlio iš savo investicijos, pavyzdžiui apmokestinti internetinius garso/vaizdo skambučius ar apskritai pačią programą. Šiuo atžvilgiu „Microsoft“ nėra pateikusi oficialių pareiškimų, taigi visos spėlionės tikėtinos, tačiau tik teoriškai. Atsižvelgiant į tai, kad interneto vartotojai pasižymi mažu mokumu ir į tai, kad „Skype“ turi ganėtinai stiprų konkurentą „Google Voice“ (jau nekalbant apie mažiau populiarias alternatyvas), toks „Microsoft“ žingsnis būtų tiesiog pragaištingas ir lemtų nemažos dalies vartotojų pasitraukimą, o tai savo ruožtu – dar didesnius nuostolius. Lygiai tokios pat reakcijos būtų sulaukta jei bendrovė apribotų palaikomų platformų skaičių ir „Skype“ leistų naudotis tik „Windows“ ir „Windows Phone“ savininkams.
Šie gandai jau paneigti, todėl „Android“, „Symbian“, „BlackBerry OS“ bei „iOS“ vartotojai gali būti ramūs – programa bus palaikoma bei tobulinama ir jų įrenginiams. Vis dėlto spėjama, kad šviežiausių naujovių sulaukti turėtų būtent „Windows Phone 7“ vartotojai.
„Skype“ taps „Microsoft“ ūkio dalimi
Nors „Skype“ išlaikys visą savo turimą funkcionalumą bei nemokamas susirašinėjimo bei vaizdo ir garso skambučių paslaugas, programa sulauks infrastruktūrinių pokyčių – taps bendra „Microsoft“ programinės įrangos ekosistemos dalimi. Tai reiškia, kad ji bus susieta su daugeliu šiuo metu bendrovės vystomų telekomunikacinių paslaugų, tokių kaip „Outlook“ elektroninio pašto klientas, verslui skirta bendravimo ir darbo organizavimo programa „Lync“ bei žaidėjų bendruomenės servisas „Xbox Live“. „Skype“ bus išnaudota ir su „Kinect“ prietaisu, leidžiančiu „Xbox“ savininkams valdyti savo žaidimų kompiuterį bei žaisti žaidimus kūno judesiais. Anot Styvo Balmerio tai suteiks galimybę padidinti šių produktų pardavimus bei pritraukti daugiau pajamų.
Bene svarbiausia paskata lėmusi „Skype“ įsigijimą buvo siekis visavertiškai konkuruoti su „Apple“ bei „Google“ bendrovėmis mobiliajame sektoriuje. Tai tapo ypač aktualu po to, kai dar praeitų metų gegužę „Skype“ paskelbė, kad neketina adaptuoti savo programos „Windows Phone 7“ pagrindu veikiantiems telefonams. „Android“ vartotojai naudojantys „Google Talk“ jau kuris laikas kaip gali atlikti vaizdo skambučius, „Apple“ sulig ketvirtuoju „iPhone“ taip pat pristatė „FaceTime“ vaizdo pokalbių paslaugą, net „RIM“ savo „Playbook“ planšetėse įdiegė galimybę bendrauti vaizdu. Tuo tarpu „Windows Phone 7“, kiek pavėluotai patekusi į mobiliųjų platformų rinką iki šiol neturėjo jokios internetinių pokalbių programos. Dabar situacija keičiasi – visi esami išmanieji telefonai palaikys „Skype“, o būsimuose ji galbūt net bus integruota.
