Ar Lietuvai pavyko surasti strateginį investuotoją statyti naują atominę elektrinę, paaiškės liepos viduryje. Tačiau paieškų kryptis labai akivaizdi – Jungtinės Valstijos. Pusmetį vykdomos tiesioginė derybos su potencialiu investuotoju į naują AE pasiekė finišo tiesiąją. Antradienį Jungtinėse Valstijose vizitą pradėjęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, matyt, turėtų išgirsti gana aiškų atsakymą, ar anapus Atlanto atsiras norinčiųjų investuoti į jėgainės statybas Lietuvoje.
Ar Lietuvai pavyko surasti strateginį investuotoją statyti naują atominę elektrinę (AE), paaiškės liepos viduryje. Tačiau paieškų kryptis labai akivaizdi – Jungtinės Valstijos.
Pusmetį vykdomos tiesioginė derybos su potencialiu investuotoju į naują AE pasiekė finišo tiesiąją. Antradienį Jungtinėse Valstijose vizitą pradėjęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, matyt, turėtų išgirsti gana aiškų atsakymą, ar anapus Atlanto atsiras norinčiųjų investuoti į jėgainės statybas Lietuvoje.
Iki šiol gana abstrakčiai, bet optimistiškai apie derybas kalbėję Energetikos ministerijos atstovai nebeslepia, kad ministras lankydamasis JAV pristatys naujos AE ir suskystintų gamtinių dujų terminalo projektus.
Itin sėkmingai vykstančias derybas jau nebe pirmą kartą akcentuoja ir premjeras Andrius Kubilius. Vyriausybės vadovo pareiškimai tapo tokie konkretūs, lyg jis jau būtų matęs sutarties su būsimu potencialiu investuotoju juodraštį – statybos turėtų prasidėti 2014-aisiais, o elektrą naujoji AE pradės gaminti 2020 m.
Kad Vašingtonas remia Lietuvos branduolinės energetikos ambicijas, informavo net ir užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, šių metų vasarį lankęsis Jungtinėse Valstijose. Anot ministro, šis JAV pareiškimas yra „labai rimtas signalas“ tiek potencialiems investuotojams, tiek galvojantiems „kažkokiais būdais stabdyti ar lėtinti šio keturių valstybių projekto įgyvendinimą“.
„Westinghouse“ – realus kandidatas
Iki šiol naujos AE statybų kontekste bene dažniausiai buvo minimas JAV koncernas „Westinghouse“. Vos prieš kelias savaites šios bendrovės prezidentas Europai, Artimiesiems Rytams ir Afrikai Andersas Jacksonas, duodamas interviu agentūrai PAP, pareiškė tikįs, kad derybos su Lietuva baigsis sėkmingai ir liepos pabaigoje pavyks „kažką pasirašyti“.
Tiesa, viešojoje erdvėje sklando abejonių, ar „Westinghouse“ taps pagrindiniais projekto partneriais – esą Lietuva turi galimybių susitarti su JAV bendrove tik kaip su technologijų tiekėja, o strateginio investuotojo paieškas teks tęsti.
Tokie nuogąstavimai įtikinamai skamba ne visiems. Branduolinės energetikos ekspertas, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Jonas Gylys neabejoja, kad jeigu Lietuvai pavyks surasti strateginį investuotoją, jis bus iš Jungtinių Valstijų ir didžiausia tikimybė, kad tai bus koncernas „Westinghouse“.
„Ši JAV įmonė gali investuoti ir pati, tačiau gali atsivesti ir strateginį investuotoją. Variantų gali būti įvairių, juolab žinant, kad „Westinghouse“ valdo Japonijos gigantas“, – sakė J. Gylys.
Prieš penkerius metus JAV koncernas turėjo finansinių problemų, tačiau kai jį 2006 m. įsigijo Japonijos bendrovė „Toshiba“, amerikiečių įmonės padėtis itin pagerėjo.
Pašnekovas prisiminė, kad dar 2006 metais, kai tuomečiai Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovai pasirašė komunikatą, kuriuo išreiškė pritarimą naujos AE statybai, „Westinghouse“ labai domėjosi investavimo galimybėmis mūsų šalyje.
Lietuva lenkia kaimynes?
Šiuo metu „Westinghouse“ stato du branduolinius reaktorius Kinijoje ir turi planų šį skaičių artimiausiu metu padidinti iki 12-os. Iki šių metų pabaigos dar dviem panašiems projektams bendrovė tikisi gauti leidimus pačiose Jungtinėse Valstijose. Taip būtų išsklaidytos abejonės dėl naujojo „Westinghouse“ reaktoriaus patikimumo, kad jo nėra patvirtinusi JAV branduolinės energetikos reglamentavimo komisija.
Be to, amerikiečių statomi iki 1150 MW galios reaktoriai Lietuvai yra priimtinesni nei Prancūzijos bendrovės „Areva“ siūlomos 1600–1700 MW jėgainės.
„JAV įmonės kandidatūra man atrodo patraukli ir iš technologinės, ir iš politinės pusės. Tie, kurie pernai išbaidė Pietų Korėjos KEPCO, nebus pajėgūs to paties pakartoti amerikiečių atžvilgiu“, – įsitikinęs J. Gylys.
Branduolinės energetikos specialistas nelinkęs sumenkinti ir premjero įtikėto scenarijaus, kad 2020-aisiais Lietuva galės naudoti elektra iš naujos atominės elektrinės. Jeigu parengiamieji darbai bus baigti iki 2014-ųjų ir tais metais prasidės statybos, A. Kubiliaus prognozės gali tapti realybe.
„Anksčiau buvo daug kalbama apie AE statybas, bet nieko nedaroma. Dabar pasirengimo darbai labai sparčiai pajudėjo į priekį. Sakyčiau, Lietuva pagal atliktus darbus yra gerokai toliau pasistūmėjusi nei Rusija ir Baltarusija. Mūsų kaimynės jau pradėjo žemės kasimo darbus, bet visų tyrimų nėra atlikusios“, – dabartinės valdžios pastangas gyrė KTU profesorius.
Jeigu Lietuvai vis dėlto nepavyktų iki liepos vidurio surasti strateginio investuotojo, politikams tektų apsispręsti, ar apskritai atsisakyti planų statyti AE, ar paieškų maratoną pradėti iš naujo.
