Kinijos nuosekliai vykdomą Mėnulio tyrimų programą vainikuos po 2017 m. jame išlaipintas pirmasis kinų astronautas ir Mėnulyje pastatyta nuolatinė Kinijos bazė. Šanchajuje vykusioje Tarptautinio elektros ir elektronikos inžinierių instituto Robotų ir automatikos konferencijoje Kinijos Mėnulio tyrimų programos mokslinis vadovas jos dalyviams pristatė dabartinę jos vykdymo eigą ir artimiausius planus.
Kinijos nuosekliai vykdomą Mėnulio tyrimų programą vainikuos po 2017 m. jame išlaipintas pirmasis kinų astronautas ir Mėnulyje pastatyta nuolatinė Kinijos bazė.
Šanchajuje (Kinija) vykusioje Tarptautinio elektros ir elektronikos inžinierių instituto (IEEE) Robotų ir automatikos konferencijoje Kinijos Mėnulio tyrimų programos mokslinis vadovas Ziyuanas Ouyangas jos dalyviams pristatė dabartinę jos vykdymo eigą ir artimiausius planus, skelbia „Spectrum. IEEE.org“.
Pasak mokslininko, Kinijos Mėnulio programa, kuri daugelio ekspertų šiuo metu laikoma pačia aktyviausia pasaulyje, susideda iš trijų pagrindinių etapų. Z. Ouyangas patvirtino, kad Kinija iš tiesų planuoja pasiųsti į Mėnulį robotus, ir atskleidė kai kuriuos šios programos ypatumus, sakoma pranešime.
Pirmoji Kinijos Mėnulio tyrimų programos dalis prasidėjo 2007 metais, kuomet į orbitą aplink Mėnulį buvo paleistas palydovas „Chang'e-1“. Šis kosminis aparatas atliko daugiaspektrius Mėnulio paviršiaus skenavimus, kurių pagrindu buvo sudaryti tikslūs žemėlapiai, ir, naudodamas lazerinį altimetrą, sudarė didelės raiškos Mėnulio 3D atvaizdą. Šis palydovas veikė iki 2009 m.
Taip atodys pirmasis Kinijos mėnuleigis. „Spectrum. IEEE.org“ iliustr.
Toliau pagal planą į Mėnulį 2010 m. buvo paleistas kitas kosminis zondas – „Chang'e-2“. Jo paskirtis – išbandyti patobulintas Kinijos kosminio ryšio sistemas ir surasti tinkamiausią nusileidimo vietą būsimam Kinijos mėnuleigiui. „Chang'e-2“ iki šiol skrieja aplink Mėnulį ir perdavinėja į Žemę savo surinktus duomenis.
Antrasis Mėnulio tyrimų etapas prasidės artimiausiais metais: maždaug 2013 m. Mėnulio Vaivorykščių įlankoje (Sinus Iridium) bus nuleistas pirmasis kinų mėnuleigis „Chang'e-3“. Šis 120 kg masės aparatas veiks autonomiškai, galės savarankiškai pasirinkti kelionių Mėnulio paviršiumi maršrutus, mokės išvengti kliūčių ir atliks įvairius mokslinius eksperimentus bei tyrimus naudodamas gausų prietaisų rinkinį, tarp kurių bus vaizdo kameros, Rentgeno ir infraraudonųjų spindulių spektrometrai bei grunto radaras. Kad galėtų veikti Mėnulio nakties sąlygomis, kai saulės baterijos negalės gaminti energijos, „Chang'e-3“ turės radioizotopų bateriją, kurioje bus naudojamas plutonis-238. Pasak Kinijos mokslininkų, šios baterijos išteklių mėnuleigiui pakaktų 30 metų, nors planuojama, kad jis veiks tik 3 mėnesius.
Paskutiniajame „Mėnulio užkariavimo“ etape, kuris turėtų prasidėti 2015–2017 metais, numatyta jame išlaipinti robotus, kurie atliktų grunto gręžinius ir paimtų geologinius mėginius. Jie būtų sudėti į nedidelę raketą, kuri pakiltų nuo Mėnulio paviršiaus ir atgabentų kapsules į Žemę. Po 2017-ųjų Kinija planuoja Mėnulyje išlaipinti pirmuosius savo astronautus ir jau nagrinėja nuolatinės gyvenamosios bazės Mėnulyje statybos galimybę, sakoma pranešime.
