Paspaudėte socialiniame tinkle „Facebook“ „like“ prie kelionės aprašymo ir netrukus pastebite, kad keistai daug įvairių kelionių pasiūlymų atakuoja jus iš, atrodo, visai nesusijusių interneto puslapių. Džiaugtis tokiu servisu ar piktintis, kad esame taip atidžiai sekami e. erdvėje? Ir jei piktinamės, tai ar galime to išvengti?
Apie tai kalbamės su rinkodaros specialistu, ilgamečiu pasaulinio agentūrų tinklo „Euro RSCG Worldwide“ darbuotoju, komunikacijos agentūrų BIG IDEA GROUP vykdančiuoju direktoriumi Johnu Domasu.
Ar iš tiesų internetinėje erdvėje mus atidžiai stebi „rinkodaros akis“, siekianti kuo geriau perprasti mūsų pomėgius, įpročius, kad galėtų įsiūlyti mums kuo daugiau prekių ar paslaugų?
Spartėjant komunikacijos technologijų vystymuisi, įdiegiama vis daugiau vartotojų sekimo priemonių. Duomenys apie vartotojus renkami iš daugelio šaltinių interneto puslapių, socialinių tinklų. Kuriamos duomenų bazės, jose kaupiama informacija apie tai, ką mes mėgstame, kuo domimės ir ką žiūrime. Kiekvienas internete mūsų paliktas pėdsakas nedingsta, o kruopščiai saugomas, siekiant dar geriau orientuoti reklamą, skaidyti mus į grupes pagal pomėgius, gyvenimo būdą... Natūralu, kad gali pasirodyti, jog rinkodaros specialistai kartu su reklamos technologijomis kišasi į mūsų asmeninį gyvenimą, kėsinasi į mūsų privačią erdvę.
Na, švelniai tariant, labai panašu į tai. Daugeliui kyla natūralus klausimas – kaip būtų galima apsisaugoti nuo tokio sekimo? Taip pat – ar reikia saugotis?
Manau, ši problema pervertinama. Debatai yra ypač aršūs tarp įstatymo leidėjų tiek Europos Sąjungoje, tiek JAV. Siūlomos įvairiausios įstatymų pataisos, įtvirtinančios didesnę atsakomybę už vartotojų sekimą ir jų duomenų naudojimą, suvaržančios vartotojų sekimo internete galimybes. Vis dėlto, norėdami padidinti technologijų efektyvumą ir greitį, turime kažką paaukoti, šiuo atveju – dalį savo privataus gyvenimo.
Dar taip neseniai vengėme pirkti internetu, suvesti savo kreditinės kortelės duomenis, baiminomės, kad mus apvogs ar įsibraus į kompiuterį... Šiandien tūkstančiai žmonių perka internetu. Sunkmečio sąlygomis internetinė prekyba didino pardavimus, nepaisant to, kad tradiciniai konkurentai skaičiavo nuostolius.
Ar blogai tai, kad reklamos kūrėjai pasinaudoja tuo, jog esame socialūs sutvėrimai ir dalijamės su aplinkiniais tuo, ką mėgstame? Šiandien turime galimybę siūlyti, rekomenduoti ir dalintis, o jei taip elgdamiesi dar galime atsiriboti nuo mums neįdomios informacijos lavinos ir matyti tai, kas mus domina – dar geriau.
Galite pateikti pavyzdžių, kad e. komercija padeda vartotojams nepasimesti informacijos jūroje, gauti tai, ko jie nori?
Tokių pavyzdžių apstu. Šiandien per dieną pamatome tiek reklamos, kiek anksčiau žmogus nepamatydavo ir per metus. Surasti mums tinkamą prekę ar paslaugą tokiame didžiuliame pasiūlymų ir informacijos vandenyne yra išties sudėtinga. Tai – lyg vartyti tūkstančių puslapių prekių katalogą... Atsirinkti tokioje pasiūlymų sausumoje mums padeda rekomendacijos, o šiandien – ir žymusis „like“ mygtukas.
Reklamos nukreipimas, dar palygint visai neseniai pradėtas naudoti Lietuvoje, padeda mums atsirinkti, matyti tai, kas mums įdomu, galų gale išvengti mus persekiojančio informacinio triukšmo.
Įvairiausia statistika padeda rinkodaristams, leidėjams, kūrėjams ir kitiems dalyvaujantiems socialiniuose tinkluose susigaudyti, kuris produktas labiau mėgstamas, gauti grįžtamąjį vartotojų ryšį realiu laiku ir, svarbiausia, pasiūlyti tai, kas vartotojui bus priimtiniausia, geriausia ir patogiausia.
Taigi, stebėjimo įrankiai interneto svetainėse ir socialinėje medijoje vartotojams padeda ne tik gauti geriausią pasiūlymą, rekomenduoti ir dalintis, bet ir sužinoti apie tai, ko mums reikia, daug greičiau ir paprasčiau.