Praėję metai šalies elektros gamintojams pažėrė pelno, o skirstomųjų tinklų įmonėms teko skaičiuoti nuostolius.
Bendrovės „Lietuvos energija“ įmonių grupė per praėjusius metus uždirbo 124 mln. litų grynojo pelno, vien „Lietuvos energija“ – 46 mln. litų grynojo pelno.
„Lietuvos energijos“ finansų ir administravimo direktorės Jovitos Siniauskienės teigimu, gerus rezultatus lėmė pastaraisiais metais įgyvendintos pertvarkos energetikos sektoriuje, orientuotos į bendrovių efektyvumo didinimą. Finansiniams rezultatams teigiamos įtakos turėjo ir padidėjusios elektros energijos gamybos apimtys bendrovės valdomose elektrinėse.
2010 m. pradžioje sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, „Lietuvos energijos“ valdoma Lietuvos elektrinė pagamino 1,9 TWh elektros energijos – dvigubai daugiau nei užpernai. Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė pagamino 0,75 TWh, t. y. beveik 18 proc. daugiau nei 2009 m., Kauno hidroelektrinė – 0,446 TWh elektros energijos – 28 proc. daugiau nei 2009 m. Visų „Lietuvos energijos“ valdomų elektrinių gamyba 2010-aisiais sudarė 30 proc. šalies poreikio.
Elektros skirstymo bendrovės – Rytų skirstomieji tinklai ir VST, kurios buvo sujungtos į LESTO – skaičiavo nuostolius.
RST grupės nuostolis per 2010 m. sudarė 6,5 mln. litų (2009 m. nuostolis buvo 25,9 mln.). VST, 2009 m. uždirbusi 12,1 mln. pelno, 2010 m. patyrė 56,6 mln. litų nuostolį. EBITDA – pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją – sumažėjo: RST siekė 225,5 mln. (sumažėjo 22 proc. lyginant su 2009 m. (291,2 mln.), VST – 187,9 mln. litų, sumažėjo 43,4 proc. (331,9 mln. litų).
„2010 m. daugiau nei dvigubai išaugo elektros energijos gamybos kaina, tačiau galutinis tarifas vartotojams augo mažiau – tai lėmė neigiamus abiejų įmonių veiklos rezultatus. VST rezultatams daugiausia įtakos turėjo 2010 m. taikyti mažesni, palyginti su RST, vidutiniai tarifai verslo klientams“, – sakė LESTO Finansų tarnybos direktorė Ramutė Ribinskienė.
Pelnas – vartotojų nuopelnas
Energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas, komentuodamas energetikos įmonių rezultatus, atkreipė dėmesį, kad valstybės valdomame sektoriuje, kur kainos reguliuojamos, pelnas ar nuostolis yra „nuo ekonomikos atitrauktos sąvokos“.
„Nematau prasmės, kad šios valstybės valdomos įmonės dirbtų su dideliu pelnu, nes jį sukrauna šalies vartotojai. Tai nėra geresnio darbo, palyginti su konkurentais, rezultatas“, – dėstė R. Zabarauskas.
Jis nustebo, kad abi energetikos įmonės praėjusį penktadienį nusprendė išmokėti dividendus.
LESTO išmokės 60,9 mln. litų dividendų, o „Lietuvos energija“ – 89,049 mln. litų. Valstybei iš viso turėtų atitekti 136,8 mln. litų. Tačiau kol kas neaišku, kokią dalį šios sumos gaus biudžetas, nes abi įmones valstybė valdo per Visagino atominę elektrinę.
Energetikos ekspertas tokį dividendų išmokėjimą pavadino pinigų perdėjimu iš vienos kišenės į kitą, nes iš vartotojų už elektrą surinkti pinigai bus paskirstyti tiems patiems gyventojams per kitas sritis.
Žinia, kad energetikos įmonės apsisprendė išmokėti dividendus, nustebino nemažą dalį rinkos dalyvių, nes bendrovių valdybos prieš susirinkimą to nesiūlė.
Energetikos ministras A. Sekmokas buvo užsiminęs, kad į šių metų biudžetą iš valstybės valdomų energetikos įmonių turėtų įplaukti apie 70 mln. litų dividendų.
Kovą Vyriausybė priėmė nutarimą, kad valstybės valdomų įmonių dividendams skiriama pelno dalis turi būti ne mažesnė kaip 7 proc. jų nuosavo kapitalo, o paskirstytinoji pelno dalis padidinta nuo 40 iki 80 proc.