Rektoriai kyla į kovą su universitetuose klestinčiu nusirašinėjimu ir plagijavimu – keliama idėja kurti bendrą elektroninę baigiamųjų duomenų bazę, kuri padėtų pagauti plagijuotojus. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidento Romualdo Ginevičiaus manymu, studentų sukčiavimą lemia tai, kad jie dirba ir neturi motyvacijos mokytis.
LURK iniciatyva sudaryta darbo grupė pateikė siūlymus, kaip mažinti akademinį nesąžiningumą. Aukštosios mokyklos skatinamos ugdyti nepakantumą plagiatui, viešinti plagiato faktus arba pagrįstais faktais išsklaidyti kilusias abejones.
Siūloma kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl neatidėliotino nacionalinės aukštųjų mokyklų elektroninės duomenų bazės sukūrimo ir duomenų apdorojimo ir paieškos programos įdiegimo. Ši programa vykdytų baigiamųjų darbų plagiato patikrą. Kaip teigiama darbo grupės rekomendacijose, aukštosios mokyklos turi nustatyti aiškius studento ir darbo vadovo santykius darbo rašymo metu. Siūloma nustatyti sistemą, pagal kurią dėstytojas matytų, kad studentas dirba savarankiškai.
LURK siūloma įsipareigoti svarstyti kiekvieną platesnį atgarsį visuomenėje sulaukusį akademinio nesąžiningumo atvejį. Kadangi šiuo metu nėra paskirtas akademinės etikos procedūrų kontrolierius, LURK galėtų parengti Nacionalinį akademinės etikos kodeksą.
Studijų sutartyse siūloma nustatyti ir efektyviai taikyti civilinę atsakomybę asmenims, kurių veika neatitinka akademinės etikos normų. Taip pat svarstoma apie administracinę atsakomybę už akademinių tekstų rašymą kitam asmeniui.
Darbo grupė akcentuoja tai, kad iki šiol Lietuvos teisės aktuose nėra apibrėžta plagiato sąvoka. Tai, specialistų vertinimu, plagijavimą skatinantis veiksnys, nes konkrečiais atvejais yra sudėtinga įrodyti plagiato faktą, o tuo pačiu taikyti sankcijas ar viešinti netoleruotiną asmens elgesį.
R. Ginevičius: galimybė nusirašyti priklauso nuo dėstytojo
„Galvosime, ką galime padaryti praktiškai. Vilniaus universitetas deklaruoja įdiegęs sistemą, tikrinančią baigiamuosius darbus. Pirmas dalykas, kurio reikia imtis – pašalinti baigiamųjų darbų nusirašinėjimą – turėti galimybę visiems universitetams baigiamuosius darbus patikrinti. Kito kelio nematau“, – sako LURK prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. Romualdas Ginevičius.
Pasak R. Ginevičiaus, daug diskutuojama ir dėl nusirašinėjimo sesijų metu – pigiai nuomojama įranga, kuria atsakymai diktuojami tiesiai į studento ausį. Taip pat plinta specialūs parkeriai, kurie egzamino užduotį nufotografuoja ir perduoda pagalbininkams.
„Tai priklauso nuo dėstytojo kūrybiškumo. Reikia taip formuluoti užduotis, kad jis paprasčiausiai negalėtų sudiktuoti. Štai pas mus yra dėstytojų, egzamino metu leidžiančių turėti visas knygas, bet ir su jomis kai kurie egzamino neišlaiko. Jeigu esi žalias, iki šiol nieko nematei, ką tu krūvoje knygų susigaudysi?“, – kalbėjo VGTU rektorius.
R. Ginevičius sako, kad VGTU visi moksliniai straipsniai anglų kalba patikrinami, ar niekur kitur nebuvo spausdinami. Taip atsijojama daug užsieniečių, ypač iš Rytų šalių, kurie bando į prestižinius VGTU žurnalus prastumti kažkur atspausdintus arba pusiau nusirašytus darbus.
„Dėl ko atsiranda nusirašinėjimai, plagiatas? Dėl to, kad esame šios dienos socialinės realybės produktai – visi studentai dirba, neturi laiko gilintis. Dėl ko Vakarų studentijai nusirašymas nėra gėdingas? Dėl to, kad jų motyvacija kita – visa kokybė susiveda į studentų motyvaciją“, – mano pašnekovas.
Pasak R. Ginevičiaus, ne universitetas moko, o studentas studijuoja. Jo teigimu, visų pirma studijos – savarankiškas gilinimasis į specialybę su dėstytojo pagalba. Rektoriaus manymu, nelankydamas paskaitų, studentas negauna žinių, o nusirašinėdamas apgauna save. Kai egzaminui imama ruoštis iš vakaro, bet kokia kaina siekiama diplomo, žinios tampa nesvarbiomis ir imama nusirašinėti.