Europos Sąjunga mėgina neatsilikti nuo naujausių tendencijų ir skatina šalis nares prisitaikyti gyventi „skaitmeniniame amžiuje“. Planuojama, kad jau netrukus visi ES piliečiai turės interneto prieigą, daugelis reguliariai apsipirks per internetą, keliones planuos pasinaudodami išmaniosiomis technologijomis, bilietus į įvairius kultūros renginius taip pat pirks tik per internetą.
Europos Sąjunga mėgina neatsilikti nuo naujausių tendencijų ir skatina šalis nares prisitaikyti gyventi „skaitmeniniame amžiuje“. Planuojama, kad jau netrukus visi ES piliečiai turės interneto prieigą, daugelis reguliariai apsipirks per internetą, keliones planuos pasinaudodami išmaniosiomis technologijomis, bilietus į įvairius kultūros renginius taip pat pirks tik per internetą. Maža to, medicininiai įrašai ir ligos istorijos bus saugomos virtualioje erdvėje, o mokesčius mokėsime, dokumentus pildysime ir su šalies valdžia bendrausime taip pat internetu.
Ketinimai iki šio dešimtmečio pabaigos „virtualizuoti“ daugelį mūsų gyvenimo sričių ne tik nuolat pabrėžiami, bet ir oficialiai deklaruoti ES Skaitmeninėje darbotvarkėje. Anot ES pareigūnų, tai ne šiaip užgaida, tai svarbus ekonominis tikslas, kurį 27 ES šalys turėtų pasiekti iki 2020 m., jei nori ir toliau likti politiškai bei ekonomiškai įtakinga pasauline jėga.
Europos Komisijos parengtoje Skaitmeninėje darbotvarkėje nurodoma, kad „skaitmeninės technologijos suteiks europiečiams geresnę gyvenimo kokybę, nes garantuos geresnę sveikatos apsaugą, saugesnes ir veiksmingesnes transporto sistemos paslaugas, švaresnę aplinką, naujas informacijos ir žiniasklaidos galimybes bei lengviau pasiekiamas kultūrines bei kitas viešąsias paslaugas.“
Už skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimą atsakinga komisarė Neelie Kroes sako, kad visiems prieinamas interneto ryšys – tai tarsi „skaitmeninis deguonis, būtinas mūsų ekonominei gerovei ir klestėjimui“.
Planuojama, kad iki 2013 metų visi ES gyventojai turėtų turėti prieigą prie plačiajuosčio interneto. Dar po dvejų metų pusė jų apsipirks per internetą, taip pat vienaip ar kitaip dalyvaus ir naudosis elektroninės valdžios (e. valdžia) funkcijomis. Be to, tikimasi, kad iki 2015-ųjų dalis viešųjų paslaugų bus tarpvalstybinės, o bendra telekomunikacijų paslaugų rinka ir palankus jos reguliavimas lems, kad beveik nebebus kainų skirtumo skambinant mobiliuoju telefonu šalies viduje ir į kitą ES šalį.
Šie Skaitmeninės darbotvarkės planai neaplenks ir Lietuvos. Maža to, šiemet į informacinių technologijų (IT) sektorių iš valstybės ir ES paramos lėšų numatomos rekordinės investicijos – 22 proc. didesnės nei praėjusiais metais. Lietuvos Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) duomenimis, šiemet valstybės investicijos į IT sektorių turėtų sudaryti 253,9 mln. litų, iš jų 178,1 mln. litų – ES parama.
Kol šie strateginiai tikslai yra nuosekliai plėtojami popieriuje, viskas atrodo išties įspūdingai. Tačiau negalima nematyti, kad skaitmeninant ir perkeliant į virtualią erdvę įvairias paslaugas ir valdžios funkcijas, reguliavimo, saugumo ir privatumo klausimai tampa tikrais galvosūkiais.
Prieinamumas
Vienas pagrindinių galvosūkių – interneto prieinamumas. Maždaug 25 proc. europiečių, dažniausiai skurdžiau gyvenančių ir vyresnio amžiaus žmonių, niekada nėra naudojęsi internetu. Šalys pagal šį rodiklį gana smarkiai skiriasi. Tarkime, Danijoje plačiajuosčiu internetu jau 2008 metais galėjo naudotis daugiau kaip 37 proc. gyventojų, tuo tarpu Bulgarijoje – vos 11 proc.
Kalbant apie pačias naujausias spartaus interneto teikiamas galimybes, reikia pripažinti, kad ES taip pat gerokai atsilieka. Štai pačiu sparčiausiu internetu, maždaug 100 kartų spartesniu už įprastą plačiajuostį, jau naudojasi 15 proc. Pietų Korėjos gyventojų, tuo tarpu ES – tik vienas procentas.
Be to, iškyla problemų ir dėl skirtingų skaitmeninių funkcijų integravimo ir vienos skaitmeninių paslaugų rinkos sukūrimo. Tam visų pirma reikalingi bendri rinkos standartai visoms ES šalims, tuo tarpu dabar telekomunikacijų ir interneto rinka yra gerokai fragmentuota, o dėl ekonominio sunkmečio jos integravimas sulėtėjęs.
Paprastiems interneto vartotojams taip pat iškyla nemažai praktinių problemų. Dažnai internetu besinaudojantys žmonės nelabai išmano savo teises ir galimybes, o elektroniniai mokėjimai bei banko pervedimai virtualioje erdvėje kol kas taip pat yra ribojami fizinių valstybių sienų, ypač jei iškyla kokių problemų. Idėja, kad Europai būtų gerai turėti bendrą numerį, kuriuo įvairios kompanijos ar bankai, teikiančios paslaugas visoje Europoje, konsultuotų savo klientus, atrodo labai naudinga, bet dar labai nutolusi nuo realybės.
Interneto turinio ir autorinių teisių santykio klausimas taip pat išlieka svarbi problema. Internetas neturi ribų, o jame aptinkamu turiniu visi gana laisvai gali dalytis, ir tai jau kurį laiką tapo rimtu galvos skausmu įvairiomis autorinėmis teisėmis besirūpinančioms organizacijoms. Pasak nepriklausomo analitikų centro „Europos politikos centras“ atstovo Fabiano Zuleego, kai žmonės pradeda internetą įsivaizduoti kaip visiškai neribojamą sienų, tai sukuria sunkių papildomų problemų tiek vartotojams, tiek ir turinio teikėjams.
Gausybė pasiūlymų
Europos Komisija šiais metais planuoja pateikti gausybę įvairių pasiūlymų aptarti autorinių teisių klausimus ir juos spręsti. Ketinama siūlyti peržiūrėti Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyvą, teisės aktus, reglamentuojančius darbus, kurių autorinės teisės nenustatytos ar nežinomos, taip pat kai kuriuos elektroninę prekybą reglamentuojančius įstatymus. Komisijos teigimu, dabar galiojantys įstatymai kiek stabdo internetinės prekybos plėtojimąsi, ir jų pakeitimas padėtų internetinę prekybą paversti dar patrauklesnę europiečiams.
Be tinkamo teisinio reguliavimo, labai svarbus ir dar vienas skaitmeninės ekonomikos aspektas – saugumas. Europiečius teks įtikinti, kad į virtualią erdvę perkelti didesnę dalį savo kasdienių veiksmų ir įpročių yra ne tik patogu, bet ir saugu.
ES prezidentas Hermanas Van Rompuy, kalbėdamas apie sunkumus, su kuriais susiduriama skatinant piliečių pasitikėjimą paslaugomis virtualioje erdvėje, yra sakęs, jog „pasitikėjimas ateina mažais žingsneliais, bet išnyksta arklio šuoliais“.
Kad saugumas yra viena svarbiausių problemų, atgrasančių europiečius nuo platesnio interneto paslaugų naudojimo, byloja ir statistika. Apklausos rodo, jog daugiau nei trečdalis žmonių prekių ir paslaugų neperka per internetą, nes baiminasi dėl apmokėjimų saugumo. Jiems taip pat kelia nerimą ir galimi privatumo pažeidimai.
Plintant ir populiarėjant tokioms paslaugoms kaip elektroninis balsavimas, įvairios peticijos ir kai kurios elektroninės valdžios funkcijos, didėja ir baimė, kad valstybinės institucijos taip gali rinkti tam tikrus asmeninius duomenis ir jais piktnaudžiauti. Tuo tarpu privačios kompanijos yra suinteresuotos kuo geriau žinoti savo pirkėjų veiksmus internete, nes taip gali tikslingiau paskirstyti reklamai skirtas lėšas.
Būtinas privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas
Jei ir pavyktų išspręsti įvairius techninius bei teisinius Skaitmeninės darbotvarkės klausimus, jei žmonės imtų labiau pasitikėti internetinėmis paslaugomis, programos finansavimo klausimas vis tiek išlieka gana neaiškus.
Pasak F. Zuleego, šiuo metu viešieji ES finansai yra gerokai apriboti ir labai įdėmiai prižiūrimi, todėl sunku tikėtis, kad tokius projektus, ypač tarpvalstybinius, noriai finansuotų pačios šalys narės. Anot eksperto, daug realiau tikėtis, kad tokius projektus finansuoti imtųsi didelės privačios kompanijos.
Apie tokią skaitmeninių projektų finansavimo galimybę regis pagalvojo ir pati Europos Komisija, nes jos vadovas Jose Manuelis Barroso praėjusiais metais yra sakęs, jog viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, sudarant palankias sąlygas privačiam verslui prisidėti prie viešų paslaugų plėtojimo, yra tas modelis, kuris padėtų įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
Pagal „EuObserver“ informaciją parengė Lina Valantiejūtė
