Austrų mokslininkai skelbia, jog gamtos stichijų nuniokota Fukušimos atominė elektrinė į aplinką skleidžia radioaktyvaus jodino ir cezio kiekius, nedaug tenusileidžiančius tų pačių medžiagų kiekiams, į aplinką patekusiems po 1986 m. avarijos Černobylio atominėje elektrinėje.
Austrų mokslininkai skelbia, jog gamtos stichijų nuniokota Fukušimos atominė elektrinė į aplinką skleidžia radioaktyvaus jodino ir cezio kiekius, nedaug tenusileidžiančius tų pačių medžiagų kiekiams, į aplinką patekusiems po 1986 m. avarijos Černobylio atominėje elektrinėje.
Gamtos stichijų suniokota Fukišimos branduolinė jėgainė
©linuxoutlaws.com
Mokslininkai išnagrinėjo pasaulinio radiacijos jutiklių tinklo (sukurto slaptų branduolinių bandymų demaskavimo tikslu) duomenis. Analizės rezultatai rodo, jog kasdienės į aplinką patenkančio jodino-131 dozės Fukušimoje sudaro 73 proc. Černobylio kiekių, o cezio-137 – maždaug 60 proc.
Anot Austrijos mokslininkų, skirtumas tarp Fukušimos ir Černobylio tik toks, jog Černobylyje buvo kilęs didžiulis gaisras, kurio metu į aplinką su dūmais pateko ir didžiuliai kitų radioaktyvių medžiagų kiekiai. Fukušimoje į aplinką sklinda tik radioaktyvus jodinas ir cezis. Tiesa, tai nemenkina rizikos žmonių sveikatai.
Organizacija CTBT, kuri atsakinga už Visaapimančios branduolinių bandymų draudimo sutarties vykdymą, yra įsteigusi pasaulinį oro jutiklių tinklą, kuriuo nuolat seka maždaug tuzino radionuklidų – radioaktyvių elementų, išsiskiriančių po branduolinio ginklo sprogimų ar kitų branduolinių incidentų – kiekius ore ir jų atsiradimo priežastis. Šie stebėjimai gali būti derinami su vėjų krypties ir intensyvumo stebėjimais, kad būtų įmanoma nustatyti, iš kurios pusės ir kokiais kiekiais pasklido radionuklidai.
„Iki šiol informacija apie radionuklidų patekimą į aplinką Fukušimos avarijos vietoje buvo pateikiama gana miglotai, tačiau CTBT duomenys gali įnešti šiek tiek daugiau aiškumo“, – pareiškė Austrijos Centrinio meteorologijos ir geodinamikos instituto Vienoje specialistas Gerchardas Votava (Gerhard Wotawa).
Pirmosiomis dvejomis incidentų Fukušimoje dienomis vėjas nuo pažeistos atominės jėgainės pūtė rytų kryptimi, į Ramųjį vandenyną, JAV vakarinėje pakrantėje įrengtų stebėjimo stočių link. Trečią dieną vėjas pasisuko pietvakarių kryptimi, Takasaki stebėjimo stoties Japonijoje link. Anot G. Votavos, abiem atvejais buvo užfiksuoti adekvatūs iš Fukušimos sklindančio radioaktyvaus jodino kiekiai: nuo 1,2 iki 1,3 x 1017 bekerelių per dieną (atominės bombos susprogdinimo Hirošimoje metu į aplinką pateko 8 x 1024 bekerelių).
Tipinės vėjų kryptys Japonijoje ir Ramiajame vandenyne
©Accuweather.com
„Tai, kad stebėjimų duomenys JAV ir Japonijoje neprieštarauja vieni kitiems, leidžia manyti, kad matavimai yra tikslūs ir patikimi“, – tvirtina G. Votava. Panašūs duomenys užfiksuoti ir CTBT stebėjimo stotyse Aliaskoje, Havajuose, Monrealyje (Kanada). Naujausi stebėjimai byloja, kad radiacija į aplinką ir toliau sklinda.
Per dešimt Černobylio gaisro dienų į aplinką pateko maždaug 1,76 x 1018 bekerelių jodino-131. O tai yra tik 50 proc. daugiau nei fiksuojama Fukušimoje, praneša Newscientist.com. Turint omenyje, jog vis dar tebėra neaišku, kiek laiko reikės, pakol Fukušimos branduolinė krizė bus visiškai suvaldyta, Černobylio avarijos mastai Fukušimos atveju neatrodo tokie nerealūs.
Tiesa, cezio-137 kiekiai Fukušimoje ir Černobylyje – ne tokie panašūs. Sakramento (Kalifornija, JAV) stebėjimų stotyje fiksuojamas 5 x 1015 bekerelių per dieną cezio-137 kiekis. Černobylio atveju į aplinką kasdien patekdavo po 8,5 x 1016 bekerelių.
„Tai nestebina, – sako G. Votava. – Kai branduolinis kuras pažeistas, nėra jokių faktorių, kurie sustabdytų lakiųjų radioaktyvių elementų paplitimą.“ Mokslininkas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Fukušimos jėgainėje iš viso yra apie 1760 tonų nepanaudoto ir panaudoto branduolinio kuro, ir nežinia, kiek jo buvo pažeista. O štai Černobylio elektrinėje branduolinio kuro buvo tik 180 tonų.
Černobylio AE avarija
©ukrainianweb.com
Tačiau ekspertas pažymi, jog į aplinką išsiskiria „itin stabilūs“ kiekiai radionuklidų, o sąlyginai nedideli radioaktyvaus cezio ir jodino kiekiai Japonijos dirvoje, augaluose ir vandenyse byloja, jog didžioji dalis radiacijos buvo nupūsta į Ramųjį vandenyną. Tiesa, JAV vakarinę pakrantę pasiekė labai nedideli radioaktyvių medžiagų kiekiai – jie buvo užfiksuoti, nes CTBT jutikliai sukonstruoti taip, jog būtų fiksuojami net ir menkiausi radiacinio fono pakitimai.
„Černobylio avarijos metu į aplinką pateko kur kas daugiau radiacijos ir įvairesnių radioaktyvių medžiagų, tačiau grėsmingiausi sveikatai (ypač – Černobylio AE apylinkėse) buvo būtent jodinas ir cezis, – pastebi Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) sekretorius Malkolmas Krikas (Malcolm Cric). – Skirtingai nei kitus radioaktyvius elementus, lakiuosius jodiną ir cezį vėjas išsklaidė gana plačiai.“
Radioaktyvių medžiagų pasklidimas po Černobylio avarijos
©worldprocessor.com
Šios medžiagos sveikatai pavojingos ir dėl to, kad joms labai imlus žmogaus organizmas. „Iš esmės, visas įkvėptas ar prarytas jodinas ar cezis patenka į kraują“, – tvirtina buvęs Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) radiacinės apsaugos Europos padalinio vadovas Keitas Baverstokas (Keith Baverstock).
Jodinas sparčiai kaupiasi skydliaukėje ir iš organizmo pasišalina tik radioaktyvaus skilimo (kurio pusperiodis – aštuonios dienos) būdu. Su ceziu reikalai kiek kitokie. Cezis kaupiasi raumenyse, o jo skilimo pusperiodis (kai medžiagos sumažėja perpus) – 30 metų. Tai reiškia, kad cezis organizme bus ir jį švitins tol, kol nebus pašalintas per fiziologines kūno išskyras (prakaitą, šlapimą ir kt.). Pusė sugerto cezio kiekio iš organizmo pasišalina per laikotarpį, trunkantį nuo 10 iki 100 dienų.
Organizme radioaktyvūs elementai gali pridaryti rimtos žalos: daugiausiai – DNR grandinėms. Jodino-131 gavusiems vaikams dešimties ar daugiau metų laikotarpiu gali išsivystyti skydliaukės vėžys. Suaugusiųjų organizmai, ypač vyresnio amžiaus, šiam jodo izotopui sąlyginai mažiau jautrūs. Praėjusią savaitę JAV publikuotoje tyrimo ataskaitoje pranešama, jog Černobylio avarijos metu išsiskyręs jodinas-131 tebėra naujausių skydliaukės vėžio atvejų priežastis. Tokių susirgimų nemažėja labiausiai užterštuose Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos regionuose.
Susirgimų vėžio skydliauke nemažėja labiausiai užterštuose Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos regionuose
©erikvizcarra.wordpress.com
Cezis aplinkoje užsibūva dėl ilgos trukmės pusperiodžio. Dėl šio elemento padarytos žalos tyrėjų nuomonės išsiskiria. Kai kurie mokslininkai linkę manyti, kad Černobylio cezis tebėra tūkstančių naujų vėžio atvejų Europoje priežastis.
Lietuvos ambasada Japonijoje, atsižvelgdama į Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendaciją pradėti profilaktinį kalio jodido vartojimą esantiems teritorijoje 250 km spinduliu apie Fukušimos pirmąją atominę elektrinę, pradeda dalyti kalio jodido preparatus Lietuvos piliečiams, esantiems šioje teritorijoje, pranešė delfi.lt Taip pat rekomenduojama sekti vietos institucijų nurodymus dėl analogiško preparato vartojimo.
Delfi.lt nurodo ir kalio jodido preparato vartojimo paros normas: suaugusiems iki 40 metų ir vaikams, vyresniems negu 12 metų, – vienkartinė 130 mg dozė (vartoti ne ilgiau kaip 10 parų), 3–12 metų vaikams – 65 mg vienkartinė dozė (vartoti ne ilgiau kaip 10 parų), kūdikiams nuo 1 mėnesio ir vaikams iki 3 metų – 30–35 mg vienkartinė dozė (vartoti ne ilgiau kaip 10 parų, žindomiems kūdikiams preparato dozę galima ištirpinti bet kokiame gėrime ar skystame vaikų maisto produkte), kūdikiams iki 1 mėnesio – 15 mg ne daugiau kaip viena vienkartinė dozė (žindomiems kūdikiams preparato dozę galima ištirpinti bet kokiame gėrime ar skystame vaikų maisto produkte), nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims – vienkartinė 130 mg dozė (vartoti ne ilgiau kaip 2 paras). Vyresniems nei 40 metų žmonėms jodo profilaktika nerekomenduojama.
