Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengė Atvirosios programinės įrangos vartojimo ir pritaikymo 2006–2009 metų programos projektą, kuriame visų pirma yra siūloma įgyvendinti priemones, kurios užtikrintų teisinį atvirosios programinės įrangos kūrimo ir plėtojimo darbų Lietuvoje pagrindą.
Informacijos technologijų rinkoje pastaraisiais metais pastebimos konkurencijos stiprėjimo tendencijos. Toliau stiprėja informacijos ir ryšių technologijų sektoriaus įmonių stambėjimo, susiliejimo bei specializacijos užsakomųjų paslaugų srityje tendencijos. Auga „namų vartotojų“, viešųjų ir judriojo ryšio paslaugų, interneto bei verslo valdymo sistemų rinka. Plečiasi ir pačios informacijos ir ryšių technologijos, kurios per pastaruosius trejetą metų vidutiniškai kasmet išauga po 13 procentų.
Nuoseklus ir gana stabilus pastarųjų metų rinkos augimas, rinkos analitikų teikiamos optimistinės ateities prognozės, taip pat valstybės pastangos sudaryti palankias verslui sąlygas, informacijos ir ryšių technologijų rinkoje sudarė prielaidas šioje srityje ūkinę veiklą plėtojančių įmonių skaičiaus augimui. Per pastaruosius trejetą metų Statistikos departamento prie LRV duomenimis registruotų šioje srityje veikiančių ūkio subjektų skaičius išaugo 22 proc. ir 2005 m. sudarė 1415 įmonių. Akivaizdu, kad Lietuvos IRT rinka šiuo metu yra ne tik sustiprėjusi, bet ir perėjusi į stiprios konkurencijos etapą. Per praėjusius metus labiausiai išaugo kompleksinių verslo valdymo ir programinės įrangos rinka (IDC duomenimis – 28 proc.).
Tačiau nepaisant aštrios konkurencijos kompleksinės verslo valdymo ir programinės įrangos rinkoje, dominuojančią padėtį ir toliau išlaiko vieno programinės įrangos gamintojo programinė įranga. Išanalizavus valstybės institucijų, verslo subjektų, nevyriausybinių organizacijų teikiamą informaciją bei gautus siūlymus pažymėtina, kad daugelis programinės įrangos vartotojų reiškia nepasitenkinimą dėl dabartiniu metu Lietuvos programinės įrangos rinkoje susiklosčiusios padėties, kai iš esmės vyrauja vieno gamintojo technologiniu pagrindu sukurta nuosavybinė programinė įranga. Tokia padėtis, kai rinka faktiškai monopolizuota, apribota konkurencija, primetamos nepagristai aukštos programinių produktų ir paslaugų kainos, vartojai neturi pasirinkimo ir priversti mokėti brangiau už įsigyjamas programas, stabdoma informacinių technologijų plėtra viešajame administravime, tampa kliūtimi smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai bei asmeniniam įvairių programinių produktų naudojimui. Be to, itin aukštos programinės įrangos kainos dėl konkurencijos nebuvimo neskatina legalios programinės įrangos plitimo namų ūkiuose.
Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės suinteresuotos plačiau naudoti atvirojo kodo programas
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, jungianti daugiau kaip 2000 įmonių, Vyriausybei yra pareiškusi didelį smulkaus ir vidutinio verslo suinteresuotumą dėl Atvirosios programinės įrangos vartojimo ir pritaikymo 2006–2009 metų programos projekto parengimo skubos tvarka ir jo teikimo Vyriausybei.
„Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos sukaupta patirtis leidžia teigti, kad dauguma smulkaus ir vidutinio verslo įmonių dėl lėšų stygiaus susiduria su veiklos kompiuterizavimo problemomis. Išanalizavę atviro kodo programų panaudojimo praktiką manytume, kad šią problemą galima būtų spręsti, jeigu ją plačiau panaudoti smulkaus ir vidutinio verslo sektoriuje“, – teigia Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija, jungianti per 80 sėkmingai veikiančių Vilniaus regiono įmonių, taip pat yra pareiškusi suinteresuotumą platesniu atvirojo kodo programinės įrangos taikymu.
„Atvirųjų programų naudojimas mažina „piratavimą“, skatina šalies ekonomikos vystymą, verslo įmonės sutaupydamos programinės įrangos sąskaita gali daugiau lėšų skirti informacinių technologijų tobulinimui, priežiūrai, tampa konkurencingesnės“, – įsitikinęs Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas Rimvydas Jasinavičius.
Šiandien horizontaliose rinkose (operacinės sistemos, interneto programos, biuro programinė įranga) su pasaulinių programų gamintojų lyderių produktais sėkmingai konkuruoja atviroji programinė įranga. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 parengė Atvirosios programinės įrangos vartojimo ir pritaikymo 2006–2009 metų programos projektą, kuriame visų pirma yra siūloma įgyvendinti priemones, kurios užtikrintų teisinį atvirosios programinės įrangos kūrimo ir plėtojimo darbų Lietuvoje pagrindą. Be to minėta programa siekiama sudaryti nediskriminacines sąlygas gaunant ir teikiant viešąsias paslaugas nepriklausomai nuo naudojamos programinės įrangos, skatinti Lietuvos programinės įrangos plėtrą bei įvairovę ir tuo pačiu pasinaudoti Lietuvos informatikos specialistų žiniomis. Tuo ši programa turėtų prisidėti prie el. valdžios plėtros bei sudaryti realias galimybes vartotojams pasirinkti norimą programinę įrangą, geriausiai atitinkančią jų poreikius.
Užsienio valstybių patirtis
Šiandien daugelyje ES ir kitų pasaulio valstybių, kuriose sėkmingai naudojama atviroji programinė įranga, yra priimti atitinkami teisės aktai, nustatantys valstybės politiką atvirų standartų ir atvirosios programinės įrangos atžvilgiu. Įvairiomis formomis panašias deklaracijas, politikas ar memorandumus yra pasirašiusios Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Vokietija. Be to fundamentalių mokslų tyrimai ir jų rezultatų publikavimas yra glaudžiai susiję su informacinėmis technologijomis. Dauguma ES šalių turi iniciatyvas, kad visi moksliniai tyrimai, atliekami už valstybės lėšas, būtų viešai skelbiami ir publikuojami atvirais standartais.
Atviroji programinė įranga tapo taip pat ir verslo sritimi – alternatyvi bei papildanti nuosavybinę programinę įrangą. Daugelis didelių informacinių technologijų kompanijų, pavyzdžiui, „Hewlett–Packard“, „Hitachi“, „Computer Associates“, IBM, „Sun“ finansuoja atvirosios programinės įrangos kūrimą ir skatina jos naudojimą dėl didesnio naudojimosi kompanijų komercinėmis paslaugomis ir kompiuterine įranga. Šios kompanijos taip pat aktyviai naudoja nuosavybinę kompiuterinę ir programinę įrangą, taip demonstruodamos, kad galima suderinti sukomercintus atvirosios programinės įrangos ir tradicinius nuosavybinės programinės įrangos modelius.
Atvirojo kodo programinės įrangos projektų įgyvendinimas Lietuvoje
Tuo tarpu Lietuvoje atvirojo kodo programinės įrangos projektai aktyviai įgyvendinami nuo 2002 m. Pagrindiniai 2002–2005 metais atvirojo kodo srityje Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdyti darbai, susiję su lokalizuotos atviro kodo programinės įrangos kūrimu ir tolimesniu vystymu: parengtas atvirojo kodo standartinis biuro programinės įrangos paketas „OpenOffice.org“ (paskutinė versija 2.0) ir naršymui internete bei darbui su elektroniniu paštu skirtas programų paketas „Mozilla“ (paskutinė versija 1.7.7). Šie paketai lituanizuoti, paruošta atvirojo kodo biuro lituanizuotos programinės įrangos standartinio rinkinio dokumentacija.
Visi atliktų darbų rezultatai ir Lietuvos vartotojams pritaikyta atvirojo kodo programinė įranga pateikiami svetainėje atviraskodas.ivpk.lt. Šie darbai buvo finansuojami iš valstybės biudžeto. Per šį laikotarpį lokalizuotos atvirojo kodo programinės įrangos kūrimui bei tobulinimui buvo panaudota 1,062 mln. litų biudžeto lėšų.
Šių metų pavasarį Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikė Finansų ministerijai paraišką investiciniam projektui, skirtam atvirosios programinės įrangos plėtojimui lietuviškoje aplinkoje 230 tūkst. lt sumai.
Pastaraisiais metais vis didesnė valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dalis Lietuvoje pradeda naudoti atvirąją programinę įrangą. Kaip rodo surinkti duomenys, atviroji programinė įranga didžiausią dalį sudaro Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos – net 94 proc. (procentas pateiktas iš tokio tipo (panašaus funkcionalumo) naudojamos programinės įrangos kiekio), taip pat plačiai naudojama Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje (sudaro 82 proc. programinės įrangos); kiek mažesnėmis jos vartojimo apimtimis pasižymi Širvintų rajono savivaldybės administracija (33 proc.), Žemės ūkio ministerija (27 proc.) ir Vilniaus apskrities viršininko administracija (25 proc.).
Tarp Lietuvos institucijose dažniausiai naudojamos atvirosios programinės įrangos didžiausią dalį sudaro įranga, skirta el. paštui valdyti („Postfix“ – 15 proc., „Sendmail“ – 11 proc.), taip pat įranga, skirta vartotojo prieigai prie bendrų bylų, spausdintuvų ir kitų bendrai naudojamų išteklių („Samba“ – 13 proc.).
Šiuo metu Atvirosios programinės įrangos vartojimo ir pritaikymo 2006–2009 metų programos projektas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu, pateiktas derinti suinteresuotoms ministerijoms. Šiame teisės akto derinimo etape misterijos oficialiai pateiks įvairių pastabų ir pasiūlymų, į kuriuos atsižvelgus ir galutinai suderinus, teisės aktų projektas bus teikiamas svarstyti Vyriausybei, kuri ir priims galutinį sprendimą dėl šio teisės akto projekto patvirtinimo.
