Dėl avarijų virtinės Japonijos Fukušimos-1 atominėje elektrinėje viso pasaulio visuomenė susirūpino dėl iš suirusių branduolinių agregatų sklindančios radiacijos ir jos keliamos žalos žmonėms bei kitiems gyviems organizmams. Naujienų agentūra „Reuters“ pateikia paaiškinimą, kaip matuojamas radiacijos poveikis ir koks yra įvairių radiacijos dozių poveikis žmogui.
Dėl avarijų virtinės Japonijos Fukušimos-1 atominėje elektrinėje viso pasaulio visuomenė susirūpino dėl iš suirusių branduolinių agregatų sklindančios radiacijos ir jos keliamos žalos žmonėms bei kitiems gyviems organizmams. Naujienų agentūra „Reuters“ pateikia paaiškinimą, kaip matuojamas radiacijos poveikis ir koks yra įvairių radiacijos dozių poveikis žmogui.
Pirmiausia derėtų trumpai priminti, kas yra šiomis dienomis žiniasklaidos ir įvairių institucijų pranešimuose minimas sivertas. Sivertas – tai išvestinis SI sistemos vienetas, kuriam suteikta Švedijos mokslininko Rolfo Maximiliano Sieverto, tyrusio radiacijos poveikį gyviems organizmams, pavardė. Sivertais (santrumpa – Sv) matuojama jonizuojančiojo spinduliavimo ekvivalentinė dozė. Kitaip tariant, sivertais matuojama, kokiu radiacijos kiekiu buvo apšvitintas žmogus ar kitas organizmas.
Kadangi sivertas yra gigantiškas dydis, paprastai apšvitos dozei kasdieniniame gyvenime apskaičiuoti ir išreikšti pakanka mikrosivertų (μSv – viena milijonoji siverto dalis) ir milisivertų (mSv – viena tūkstantoji siverto dalis). Taip pat būtina visada įvertinti, per kokį laikotarpį buvo gauta viena ar kita radiacijos dozė. Keli tūkstančiai per valandą gautų milisivertų beveik garantuos mirtį, tačiau jeigu tokią dozę po truputėlį kaupsime visą gyvenimą, jos net nepajusime.
Antradienio vakarą radiacijos lygis aplink Tokiją buvo mažesnis nei 1 mikrosivertas. Nors tai beveik dešimt kartų daugiau nei įprastai, tačiau ekspertų teigimu, toks radiacijos lygis yra labai menkas ir panašus į tą, kurį patiriame, pavyzdžiui, dantų gydytojo kabinete darant danties šaknų rentgeno nuotrauką, kai gauname maždaug 5–10 mikrosivertų dozę.
Net jeigu žmogus visus metus būtų švitinamas tokiu radiacijos kiekiu, koks buvo užfiksuotas Tokijuje, tai būtų tik nedidelė dalis to, ką gauna ligoninės pacientas, peršviečiant vieną kurį jo organą kompiuteriniu tomografu. Pavyzdžiui, atliekant smegenų tomografiją, pacientas patiria nuo 0,8 iki 5 milisivertų radiacijos dozę. Kitaip tariant – nuo 800 iki 5 000 kartų daugiau, negu buvo galima patirti būnant Tokijuje. Peršviečiant krūtinę rentgeno aparatu gaunama 6–18 milisivertų (arba 6 000–18 000 mikrosivertų) dozė. Viso kūno rentgeno nuotrauka pacientui papildomai pridės 20–30 milisivertų dozę.
Žmonės nuolat patiria natūralų radiacijos poveikį. Radioaktyvių medžiagų natūraliai turi mūsų maistas ir daugybė kasdieninės apyvokos daiktų. Pavyzdžiui, iš dirvožemio kasmet gauname papildomą 0,28 milisivertų dozę. Iš kosmoso – dar 0,24 milisiverto. Net suvalgę vieną bananą gauname 0,1 mikrosiverto radiacijos dozę.
Sveikai gyvenantis žmogus per metus iš natūralių šaltinių iš viso gauna nuo 1 iki 10 milisivertų dozę, priklausomai nuo jo gyvenamos aplinkos. Lietuvoje priimti higienos normatyvai nustato, kad žmogui papildoma metinė apšvita, gaunama greta radiacijos iš natūralių kasdieninių šaltinių, negali būti didesnė negu 1 milisivertas. Per dieną pusantro pakelio cigarečių surūkantys rūkaliai per metus iš viso gauna 13 milisivertų papildomą dozę.
Lėktuvų keleiviai taip pat patiria didesnes radiacijos dozes. Pavyzdžiui, lėktuvui skrendant didesniame nei 13 km aukštyje, jo keleivių kūnai kas valandą sugeria nuo 3 iki 9 mikrosivertų. Trečiadienio rytą radiacijos lygis Fukušimos-1 elektrinės pašonėje pasiekė 10 milisivertų per valandą, po to nukrito iki 3 milisivertų. Ankstų antradienio rytą radiacijos lygis buvo pašokęs net iki 400 milisivertų per valandą, o tai yra 20 kartų daugiau nei visa leistina metinė dozė kai kuriems atominės pramonės darbininkams ir urano kasyklų šachtininkams. Trečiojo reaktoriaus zonoje trečiadienį radiacijos lygis buvo trumpam šovęs į viršų net iki 1 000 milisivertų (kitaip – iki viso siverto) per valandą.
Palyginimui – radiacijos dozė greta Černobylio 4-ojo reaktoriaus ir jo nuolaužų netrukus po sprogimo siekė nuo 10 iki 300 sivertų (10 000–300 000 milisivertų) per valandą.
Žemiau pateikiamas vienkartinių radiacijos dozių poveikis žmogaus organizmui, kaip jį apibūdina JAV Aplinkos apsaugos agentūra.
- 50–100 milisivertų dozė paveikia cheminius procesus kraujyje.
- 500 milisivertų po kelių valandų sukelia pykinimą.
- 700 milisivertų sukelia vėmimą.
- Nuo 750 milisivertų per 2–3 savaites po apšvitos nuslenka plaukai.
- 900 milisivertų sukelia viduriavimą.
- 1 000 milisivertų (vienas sivertas) pažeidžia kraujagysles ir sukelia hemoragiją.
- 4 000 milisivertų pažeidžia kaulų čiulpus, per dviejų mėnesių laikotarpį gali sukelti mirtį, jeigu nesuteikiama medicininė pagalba.
- 10 000 milisivertų pažeidžia žarnyno sieneles, sukelia vidinį kraujavimą ir mirtį per 1–2 savaites.
- 20 000 milisivertų pažeidžia centrinę nervų sistemą, žmogus netenka sąmonės per kelias minutes, o per artimiausias valandas ar dienas jį ištinka mirtis.
