Lietuvos studentų sąjungos atlikto tyrimo metu paprašyti įvardyti, kuo kadenciją baigusios miesto tarybos prisidėjo prie studentų gerovės didinimo, daugiau nei 60 proc. respondentų teigė, jog savivaldos institucijos ir jų atstovai niekuo neprisidėjo prie akademinio jaunimo situacijos gerinimo.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atlikto tyrimo metu paprašyti įvardyti, kuo kadenciją baigusios miesto tarybos prisidėjo prie studentų gerovės didinimo, daugiau nei 60 proc. respondentų teigė, jog savivaldos institucijos ir jų atstovai niekuo neprisidėjo prie akademinio jaunimo situacijos gerinimo. Tik 14 proc. apklaustųjų nurodė sulaukę teigiamų į akademinę bendruomenę orientuotų pokyčių, kurie susiję su miestų viešojo transporto infrastruktūra, kultūrinių, jaunimo renginių parama ir organizavimu bei bendrabučių atnaujinimu.
„Tyrimo rezultatai parodė, jog aktyviai studentijai didieji miestai vis dar išlieka nepatrauklūs: daugumos studentų situaciją palengvinti galėtų naktinių viešojo transporto maršrutų atnaujinimas bei patogesnis susisiekimas su mažesniais miesteliais. Taip pat akivaizdu, jog studentams vis dar trūksta patrauklių viešųjų erdvių, pritaikytų poilsiui, fiziniam aktyvumui bei kultūriniams renginiams“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.
Daugiau dėmesio akademinio jaunimo lūkesčiams, labiau išvystyta miestų infrastruktūra bei turtingesnis jaunimo pramoginis, kultūrinis, sportinis gyvenimas – šių pokyčių studentija labiausiai laukia iš naujųjų miesto Tarybų, rodo LSS atlikto tyrimo rezultatai.
Tyrimo metu Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos studentai įvardijo norintys sulaukti daugiau dėmesio su studentų įdarbinimu ir praktika bei lengvatų transportui ir maitinimui susijusiais klausimais. Dalis respondentų taip pat nurodė viliąsi glaudesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo savo studijų mieste bei dažnesnių diskusijų ir supratimo ugdymo tarp studentų ir savivaldos institucijų.
Studentų paklausus, kokį galimą kandidatą į miesto mero poziciją šie vertintų geriausiai, paaiškėjo, jog Vilniuje studentų palankiausiai būtų vertinama A. Zuoko ar R. Aleknos kandidatūra, Kauno mieste – A. Kupčinsko, o Klaipėdos studentija patraukliausiais kandidatais į miesto merus įvardijo V. Grubliauską ir R. Taraškevičių.
Lietuvos studentija susitelkusi didžiuosiuose miestuose – vien Vilniuje studijuoja daugiau nei 100 tūkstančių. Pasak D. Dikšaičio, tai taip pat bene aktyviausia visuomenės dalis, į kurios poreikius, deja, įsiklausoma nepakankamai ir kurių lūkesčiai dažnai lieka uždaryti „akademiniuose miesteliuose“.
„Didėjant jaunimo emigracijos srautams ir vis daugiau perspektyvių studentų apsisprendžiant studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose, būtinas kuo glaudesnis miesto savivaldos institucijų bei jų atstovų ir studentijos bendradarbiavimas. Jei jau prieš rinkimus visi žada kurti patogesnį ir saugesnį vieną ar kitą miestą, mums regis, kad šimto ar keliasdešimties tūkstančių jaunų žmonių lūkesčiai ir paskatinimas to imtis iš karto po rinkimų – bus tik į naudą“, – pabrėžia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.
Siekdama pagelbėti būsimiems miestų vadovams labiau įsigilinti į studentų lūkesčius bei užmegzti glaudesnį dialogą tarp miesto akademinės bendruomenės ir savivaldos institucijų, Lietuvos studentų sąjunga per mėnesį ketina surengti susitikimų ciklą su kandidatais į Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos merus. Diskusijų metu bus ieškoma studentijai aktualių problemų sprendimo būdų ir konstruktyvaus veiksmų plano, kaip jas spręsti ir plėtoti akademinio jaunimo galimybes mieste artimiausius ketverius metus.
Tyrimo duomenys apklausos internetu metodu surinkti kovo 9–12 dienomis. Apklausoje dalyvavo 2312 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miesto studentai su tolygiu pasiskirstymu pagal kursus. Tyrimą atliko kompanija „Macroscope tyrimai“.
