Lietuvos studentai baigia pamiršti skatinamųjų stipendijų skonį – jomis kasmet pamaloninama vis mažiau asmenų. Gaunamų stipendijų dydžiai tik kai kur papildo piniginę – vienos aukštosios kyšteli 50 Lt, kitos atseikėja 780 Lt. Dalis aukštųjų pastebi, kad dėl skurdo studentai išsibraukia iš sąrašų.
Lietuvos studentai baigia pamiršti skatinamųjų stipendijų skonį – jomis kasmet pamaloninama vis mažiau asmenų. Gaunamų stipendijų dydžiai tik kai kur papildo piniginę – vienos aukštosios kyšteli 50 Lt, kitos atseikėja 780 Lt. Dalis aukštųjų pastebi, kad dėl skurdo studentai išsibraukia iš sąrašų.
„Mūsų kolegijos studentas – iš vidutinės rajono miestelio šeimos, kuri nesugeba studijoms išleisti į Vilnių. Mūsų studentai neturtingi, tačiau nereiškia, kad blogi“, – DELFI teigė Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Birutė Dalmantienė.
Skatinamosios stipendijos kolegijoje siekia 50–145 Lt, patys geriausi gauna 200 Lt dydžio stipendijas. Skatinamąsias stipendijas gauna apie 20 proc. valstybės finansuojamų studentų. Tuo metu vien bendrabutis kainuoja 90 Lt.
Pasak B. Dalmantienės, krizės metu smarkiai padaugėjo socialiai remtinų studentų. Rudens semestre socialines stipendijas gavo 283 kolegijos studentai.
„Paskolas studentai ima labai nenoriai, per visą kolegiją turbūt nepriskaičiuotume nė dviejų dešimčių. Labai sunku Panevėžyje, labai skurdžiai mūsų vaikai gyvena. Tendencija, kad imu akademines atostogas ir važiuoju į užsienį užsidirbti, pastaraisiais metais pakankamai ryškėja. Dar liūdniau, kad daugėja prašymų išbraukti iš studentų sąrašų dėl materialinių priežasčių“, – kalbėjo B. Dalmantienė.
Krepšelyje – 27 Lt stipendijai per mėnesį
Su kiekvienu valstybės finansuojamo studento atsinešamu studijų krepšeliu ateina konkreti pinigų suma skatinamosioms stipendijoms. Krepšelyje tam numatyta 325 Lt.
Vilniaus universitete (VU) skatinamąsias stipendijas gauna apie 14 proc. valstybės finansuojamų studijų studentų. VU Studijų direkcijos vadovas Linas Bukauskas aiškina, kad valstybės studijų krepšelyje stipendijoms skiriama 325 Lt suma – metinė. „Padalinkite tą sumą iš 12 ir gausite 27 Lt – tiek iš krepšelio per mėnesį skiriama pinigų stipendijoms. Realiai stipendiją gauna keli studijų programos studentai. Vienai stipendijai suformuoti per mėnesį reikia 10 krepšelių“, – sakė L. Bukauskas.
Pasak jo, šiuo metu VU stipendijas gauna tik labai aukštus rezultatus rodantys studentai. Ypač keblu tose studijų programose, kur mokosi patys geriausi studentai. Padidinta stipendija VU siekia 325 Lt, „mažoji“ – 195 Lt.
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai pamaloninami kur kas labiau. Praėjusį semestrą čia stipendijos mokėtos 29 proc. visų pakopų studentų. Valstybės finansuojamose bakalauro vietose stipendijos paskirtos 37 proc. studentų, magistrantūros – 20 proc.
VDU studentai gauna 260–780 Lt dydžio stipendijas. Tokias stipendijas VDU gali mokėti, nes stipendijų biudžetą papildė maždaug 2 mln. Lt iš universiteto specialiųjų lėšų.
G. Steponavičius: skiriamos lėšos – geriausiems
Tuo metu švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius padėties nedramatizuoja. Jis aiškina, kad, pagal galiojančią tvarką, pačios aukštosios sprendžia, kiek ir kokio dydžio stipendijų mokėti.
„Natūralu, kad skirtingos aukštosios mokyklos renkasi skirtingą požiūrį. (...) Dalis, tarkime Vytauto Didžiojo universitetas, moka kur kas didesnes stipendijas nei anksčiau. Bėdavojimasis bėdavojimu, bet valstybės lėšos labai tikslingai skiriamos geriausiems studentams skatinti“, – tikino G. Steponavičius.
Pasak G. Steponavičiaus, kuo daugiau krepšelių aukštoji mokykla pritraukia, tuo didesnes stipendijas ir didesniam studentų kiekiui gali mokėti.
Po aukštojo mokslo reformos „iš bendro katilo“ atskirti socialinių ir skatinamųjų stipendijų fondai. ŠMM rekomendavo geriau mokėti didesnes skatinamąsias stipendijas mažesniam skaičiui studentų nei „barstyti po trupinėlį” daugeliui. Tačiau dauguma aukštųjų, pasitarusios su studentais, nusprendė mažesnes stipendijas mokėti didesnei daliai studentų.
Nepasiturintys studentai gali pretenduoti į socialinę stipendiją. 2010 m. 390 Lt per mėnesį siekiančias socialines stipendijas gavo beveik 14 tūkst. studentų.
ISM dekanė: pas mus priprasta viską gauti nemokamai
Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dekanės Viltės Auruškevičienės, pats pavadinimas „skatinamoji stipendija“ sako, kad ji turėtų skatinti studentus arba už akademinius pasiekimus, arba už kitą aktyvią veiklą. „Bet niekaip šito nesusieju su studentų darbu arba išgyvenimu studijų laikotarpiu. Pati skatinamoji stipendija – motyvacijos mokytis didinimas, tačiau ne padėjimas studentui išgyventi“, – teigė V. Auruškevičienė.
V. Auruškevičienės nuomone, patiems geriausiems studentams padėti išgyventi turėtų universiteto rėmėjų lėšos. Tačiau tokia rėmimo kultūra populiari užsienyje, bet ne Lietuvoje. Pašnekovė taip pat ragina tvarkyti studentų paskolų sistemą – sąlygos skolintis turi būti geros.
„Studentas į mokslą turėtų žiūrėti kaip į investiciją, iš kurios gyvens vėliau. Tai, kad tu šiandien nedirbi, o mokaisi – investuoji ir po 4–6 m. tai pradės atsipirkti. Vakaruose tėvai apie tai, kad vaikui reikės duoti išsilavinimą, galvoja vos vaikui gimus“, – sakė ISM prodekanė.
Jos teigimu, kitose šalyse studentai drąsiai ima paskolas ir jas atidavinėja 20 metų ir ilgiau. Paskolas už studijas pasakoja tebemokantys ir į ISM iš užsienio atvykstantys profesoriai. „Normali praktika visą gyvenimą dalimis grąžinti tai, ką kažkada gavai. Pas mus priprasta viską gauti nemokamai ir nepasirūpinti prieš tai, kad kažko reikės“, – kalbėjo profesorė.
Pašnekovės manymu, norint kažko pasiimti iš studijų, bent jau bakalauro studijų metu reikėtų koncentruotis į mokslą, o ne į darbą. Aišku, akcentuoja V. Auruškevičienė, ir studijos turi būti tokios, kad jose nesijaustum veltui leidžiantis laiką.
Dekanė kelia idėją, kad galbūt po mokyklos verta pakeliauti, pamatyti pasaulio, o po to nebijoti investuoti į geras studijas. Kartu ji primena, kad papildomomis pajamomis gali būti darbas vasarą užsienyje.
Privati aukštoji mokykla ISM nemoka stipendijų, tačiau pažangiausiems studentams siūlo pažangumo ir aktyvumo nuolaidas – nuolaidos suma studijų kainai svyruoja nuo 800 iki 2450 Lt. Pavasario semestrui aktyvumo nuolaidas gavo 33 studentai. Pažangumo nuolaidos (už rezultatus) buvo skirtos 135 studentams – 9 studentams už mokslą nereikėjo mokėti visai, kitiems pritaikytos 25–75 proc. nuolaidos. Magistrantūros studijose 50 proc. pažangumo nuolaidas gavo 2 studentai.
