Siekiant būti konkurencingam, svarbu būti pirmam, būti kitokiam ir nuolat tobulėti. Vis dėlto, atradimai patys savaime inovacijomis netampa tol, kol jie nepritaikomi visuomenės poreikiams. Lietuvos inovacijų centro direktorius Kastytis Gečas teigė, kad yra du būdai inovacijoms kurti. Pirma, investuoti į mokslinius tyrimus. Antra, skleisti inovacijas.
Siekiant būti konkurencingam, svarbu būti pirmam, būti kitokiam ir nuolat tobulėti. Vis dėlto, atradimai patys savaime inovacijomis netampa tol, kol jie nepritaikomi visuomenės poreikiams.
Lietuvos inovacijų centro direktorius Kastytis Gečas teigė, kad yra du būdai inovacijoms kurti. Pirma, investuoti į mokslinius tyrimus. Antra, skleisti inovacijas.
„Lietuva yra pakankamai stipri inovacijų sklaidoje, t. y. naudoja ne technologines inovacijas, bet paslaugų industrijos inovacijas – vadybos, dizaino, reklamos, logistikos srityse. Lenkiame daugelį Europos šalių inovacijų sklaidos prasme, bet smarkiai atsiliekame nuo tų, kurios inovacijoms kurti naudoja mokslinius tyrimus“, – pastebėjo pranešimą konferencijoje „Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas: nuolatinio mokymosi patirtis ir bendros vertybės“ skaitęs K. Gečas.
Jo nuomone, Skandinavijos šalys šioje srityje galėtų būti puikiu pavyzdžiu Lietuvai, nes laikomos vienomis konkurencingiausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. To priežastis – gebėjimas išlaikyti balansą tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų sklaidos.
Žinių panaudojimas veda link inovacijų
„Mokslas yra idėjų transformavimas ir pavertimas žiniomis, inovacijos yra žinių pavertimas pinigais. Dažnai kalbame apie mokslo ryšį verslui, bet labai retai apie verslo įtaką mokslui. Moksle gimsta žinios, kurios gali būti panaudojamos versle, tačiau žinojimas apie žinias nekuria pridėtinės vertės. Inovacijos yra žinių panaudojimas verslui nauju būdu. Lygiai tai pat verslas yra ta terpė, kur kyla realios problemos, kurios reikalauja tam tikrų mokslinių pastangų. Dabartinis mokslo pasaulis rengia specialistus, tačiau inovacijoms gimti reikalingi ir idėjų generalistai“, – aiškino Lietuvos inovacijų centro direktorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad kalbant apie žinių rinką, vienodai svarbi yra tiek paklausa, tiek pasiūla. Inovacijos gimta tose šalyse, kuriose yra balansas tarp technologinių inovacijų ir jų sklaidos. Kai balanso nėra, susiklosto tokia situacija, kad žinios yra rengiamos vienoje šalyje, o panaudojamos kitoje.
„Esame skupūs pinigine prasme. Išleidžiame labai mažai pinigų tyrimams“, – lyg apibendrindamas Lietuvos situaciją apgailestavo K. Gečas.
Inovacija – tai lyg idėjų orkestras
Šiaurės šalių inovacijų centro direktorius Ivaras H. Kristensenas pasakodamas apie Šiaurės šalių patirtį teigė, kad jų centras nesiima sprendimo teisės, kurie aplink vykstantys atradimai gali tapti inovacijomis, o kurie ne, tačiau stengiasi iš visų idėjų sudaryti vieną sklandžiai grojantį „orkestrą“.
„Esame tarptautinė kompanija. Stengiamės remtis visų kompanijos darbuotojų patirtimi ir kompetencijomis kartu bendradarbiaudami mokslo srityje“.
Pirmas išbandymas siekiant bendradarbiauti inovacijų srityje yra bendro apibrėžimo paieškos – kas yra ta inovacija? Pasak užsienio svečio, Šiaurės šalyse nėra vieno apibrėžimo kalbant apie inovacijas. Dažniausiai diskutuojant šia tema didžiausias dėmesys kreipiamas į mokslo tyrimus ir jiems skiriamas lėšas, tačiau inovacija nėra vien tik pinigai, lygiai taip pat kaip tai nėra vien technologija.
„Reikia skirti atradimą nuo inovacijos. Atradimas turi potencialą tapti inovacija, tačiau tik tada, jei jis bus pritaikytas visuomenės poreikiams. Inovacija nėra tik technologija. Tai gali būti tiek paslauga, tiek produktas ar procesas, bet svarbiausia, kad jis neštų ekonominę naudą visuomenei“, – pabrėžė I. H. Kristensenas.
Būti mažam nereiškia būti nereikšmingam
Abu pašnekovai sutiko, kad tarp Lietuvos ir Šiaurės šalių egzistuoja ne tik inovacijų diegimo, bet ir kultūriniai bei vertybiniai skirtumai, tačiau Šiaurės šalių inovacijų centro direktorius I. H. Kristensenas tikino, kad tokių skirtumų sunku išvengti netgi tarp artimesnių kaimynų, pavyzdžiui, tarp tų pačių Skandinavijos valstybių.
„Esame mažos šalys, todėl norėdamos ko nors pasiekti, turime bendradarbiauti, jungtis ir veikti kartu“, – neabejojo pašnekovas.
Lietuvos inovacijų centro direktorius K. Gečas paminėjo kelias lietuvių ypatybes, kurios pasitarnautų puoselėjant bendradarbiavimą su užsienio partneriais inovacijų srityje.
„Esame labai greiti, ištroškę pokyčių ir norintys keistis. Kitoms šalims, siekiančioms naujovių, gali prireikti penkerių metų, mes tai galime atlikti per metus. Esame alkani pokyčių ir sėkmės“, – sakė K. Gečas ir čia pat pridūrė, kad bendradarbiaujant su užsienio kaimynais svarbu ne tik perimti patirtį, kaip įvykdyti inovacijas, bet ir žinoti, kam to reikia.
„Klausimas „kodėl?“ yra labai rimtas. Jį reikėtų sau užduoti žymiai dažniau. Kartais atsakymas į šį klausimą gali būti daug produktyvesnis nei tiesiog aklas sekimas kitų idėjomis. Pirma, turėtume dalintis problemomis, su kuriomis šalys susiduria, o sprendimai ateis patys“, – svarstė Lietuvos inovacijų centro vadovas.
