„Už teisę skaityti“ – štai toks šūkis apjungė jau dvyliktąjį kartą vykusią tarptautinę Vilniaus knygų mugę, kurioje šiais metais dalyvavo daugiau kaip 80 skirtingų leidyklų ir autorių iš Lietuvos bei 15 leidėjų iš užsienio. Kitaip nei 2010-aisiais, šiais metais mugėje daug daugiau dėmesio buvo skirta elektroninei leidybai, kas turėtų reikštų, kad Lietuvoje imama vis labiau domėtis skaitmeninėmis knygomis bei jų teikiamomis galimybėmis.
„Už teisę skaityti“ – štai toks šūkis apjungė jau dvyliktąjį kartą vykusią tarptautinę Vilniaus knygų mugę, kurioje šiais metais dalyvavo daugiau kaip 80 skirtingų leidyklų ir autorių iš Lietuvos bei 15 leidėjų iš užsienio. Kitaip nei 2010-aisiais, šiais metais mugėje daug daugiau dėmesio buvo skirta elektroninei leidybai, kas turėtų reikštų, kad Lietuvoje imama vis labiau domėtis skaitmeninėmis knygomis bei jų teikiamomis galimybėmis.
Ar lietuviams reikia elektroninių knygų?
Į šį klausimą vykusiose keturiuose renginiuose el. knygų tema taip ir nebuvo aiškiai atsakyta. To priežastis labai paprasta – klausimas yra retorinis, daugiausiai nerimo keliantis tik leidėjus bei prekybininkus ir atspindintis skeptišką jų požiūrį į skaitmenines naujovės.
Labiausiai tai atsispindėjo sausio 17 dieną mugės metu vykusioje diskusijoje „Apie elektronines knygas ir tradicinės knygos likimą“. Jos metu Vidmantas Labašauskas, Lietuvos akademinių leidyklų asociacijos prezidentas, pranešė, kad 23 universitetines leidyklas vienijanti organizacija ketina pradėti bendradarbiavimą su „Knygininkas.lt“ interneto parduotuve bei tiekti jai skaitmenizuotas popierinių leidinių versijas. Paklaustas ar įžvelgia skaitytojų poreikį el. knygoms, jis atsakė, kad to nežino niekas, o sprendimas pradėti elektroninę leidybą yra labiau bandomasis nei padiktuotas rinkos. V. Labašauskas didžiausią nerimą išreiškė dėl autorinių teisių apsaugos problemos, kuri atgraso leidėjus užsiimti šia veikla ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje.
Panašiais nuogąstavimais pasižymėjo diskusijoje taip pat dalyvavęs Gytis Vaškelis, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas, kuris teigė neįsivaizduojantis, kad kas nors galėtų skaityti Kristijono Donelaičio veikalus skaitmenine forma, tačiau pridūrė, kad jei toks poreikis atsirastų leidėjai jį patenkintų.
Piratavimas – tik viena medalio pusė
Visai kitas mažo elektroninių knygų populiarumo Lietuvoje priežastis įžvelgė bendrovės „NextMedia LT“ generalinis direktorius bei interneto svetainės „Skaitykle.lt“ įkūrėjas Deividas Talijūnas. Anot jo, šiuo metu trūksta ne tik noro leisti el. knygas, bet ir padaryti vartotojams jas prieinamas už „teisingą kainą“. Jau metus veikiančioje interneto parduotuvėje „Skaitykle.lt“ (kuri užsiima ir el. knygų skaityklių prekyba) labiausiai yra perkamos knygos, kurių kaina svyruoja apie dešimt litų. Tiesa, vadovas atsisakė atskleisti kiek knygų pavyko parduoti per visą parduotuvės veiklos laikotarpį.
Kritiškai D. Talijūnas įvertino ir leidėjų nuogąstavimus dėl piratavimo problemos, savo požiūrį iliustruodamas Prancūzijoje atlikto tyrimo duomenimis, kurie parodė, kad net 95 % internete prieinamų skaitmeninių knygų, niekada nebuvo išleistos jokiu elektroniniu formatu. Tai tik įrodo, kad pasikeitus technologijoms, žmonės knygomis dalinasi ne jas skolindami, o tiesiog skaitmenizuodami bei platindami internete, o šio proceso praktiškai sustabdyti neįmanoma. Pasak „NextMedia LT“ vadovo, siekiant žadinti skaitytojų sąmoningumą autorinių teisių apsaugos atžvilgiu, reikia imtis ne tik lanksčios kainodaros sprendimų, bet ir visuomenės švietimo šia tema, kurio Lietuvoje itin trūksta.
„Skaitykle.lt“ stende mugės lankytojai galėjo susipažinti su bendrovės pardavinėjamomis skaityklėmis bei pristatyta programine įranga, skirta „Android“ operacine sistema grįstiems mobiliesiems įrenginiams. Tuo tarpu „iPhone“ išmaniajam telefonui, „iPod Touch“ daugialypės terpės grotuvui bei „iPad“ planšetiniam kompiuteriui skirtos programos reikės kiek palaukti, tačiau renginio metu buvo pranešta, kad ji pasirodyti turėtų jau neužilgo.
Daugiausia perspektyvų mokslinėms el. knygoms
Knygų mugėje taip pat įvyko ir naujos iniciatyvos elektroninėje leidyboje pristatymas – tai Lietuvos mokslo periodikos asociacijos vykdomas „Baltic-eBooks“ projektas. Pagrindinis jo tikslas yra sudaryti visų Baltijos regione esančių elektroninių knygų kolekciją ir suteikti galimybę kiekvienam norinčiam įsigyti bei patogiai skaityti joje esančius leidinius. Pradinėje projekto stadijoje ketinama suvienyti visus regiono akademinius leidėjus ir apsiimti tik mokslinės literatūros, reikalingos studijuojančiam jaunimui leidyba.
Tokia veikla jau metai kaip užsiima Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) leidykla „Technika“. Sulaukus nemažai teigiamų studentijos atsiliepimų bei aktyvaus naudojimosi elektroniniais leidiniais, buvo nuspręsta sukurti platesnio mąsto projektą prie kurio, kaip buvo pranešta pristatymo metu, artimiausiu metu ketina prisijungti ir Mykolo Romerio universitetas (MRU).
Svarbu pastebėti, kad tiek MRU, tiek VGTU aukštojo mokslo įstaigos nepriklauso ankščiau minėtajai Lietuvos akademinių leidyklų asociacijai, o tai reiškia, kad kitaip nei šiam susivienijimui priklausančios leidyklos, universitetai mokslinėmis el. knygomis neprekiaus, o tiesiog jas „nuomos“. Kaip teigė leidyklos „Technika“ atstovas, leidiniai šių aukštųjų mokyklų studentams bus prienami nemokamai ir ilgiausiai bus suteikiami semestro laikotarpiui, tuo tarpu tretiesiems asmenims – už tam tikrą mokestį ir neilgiau kaip trims mėnesiams. Praėjus skolinimo terminui, elektroninės knygos automatiškai išsitrins iš kompiuterio.
Mokymuisi elektronika, o skaitymui popierius?
Nors šių metų Vilniaus knygų mugė ir pasižymėjo kiek didesniu dėmesiu elektroninėms knygoms, apie spausdintinį žodį buvo kalbėta daugiau, o domėtasi juo kur kas labiau. Paklausinėjus lankytojų nuomonių apie elektronines knygas, buvo galima prieiti prie išvados, kad bent jau artimiausiu metu kalbėti apie popierinės knygos mirtį yra gerokai per anksti jei iš viso apie tai kalbėti yra prasminga. Kaip jau galima nuspėti, daugelis didesnę gyvenimo patirtį sukaupusių skaitytojų abejojo ar fiziologiškai šaltas planšetės ekranas kada nors atstos psichologiškai šiltą popieriaus lapą. „Pats esu kartą skaitęs knygą tame mažame kompiuteryje, tačiau tai man nepaliko didelio įspūdžio. Popierinę vartyti daug smagiau“, – pakalbinta teigė į pensiją šiais metais išėjusi pradinių klasių mokytoja Aida. Įdomiausia pasirodė tai, kad spausdintinio žodžio ateitį optimistiškai vertino ir nemažai jaunų žmonių, tačiau pabendravus su daugiau kaip dešimt skirtingose studijų programose mokslus kremtančių jaunuolių buvo galima susidaryti įspūdį, kad el. leidiniai jiems taip pat reikalingi ir ne ką mažiau nei tradicinės knygos. „Rengiant rimtesnius rašto darbus ieškoti specifinės medžiagos kalnuose knygų yra baisiai nepatogu ir tai atima daug laiko. Elektroninėse knygose reikiamą informaciją susirandu kelis kart greičiau ir patogiau“, – apžiūrinėdamas elektroninių knygų skaityklę teigė Vadybos ir verslo administravimo studentas Vidmantas.
