Inovacijos – tai Europos ateities augimo ir klestėjimo garantas ir viena iš prioritetinių krypčių, kuriai didelį dėmesį skyrė Europos Vadovų Taryba vasario pradžioje vykusiame susitikime, kuriame buvo aptartos Europos Sąjungos inovacijų ir mokslinių tyrimų ateities gairės.
Inovacijos – tai Europos ateities augimo ir klestėjimo garantas ir viena iš prioritetinių krypčių, kuriai didelį dėmesį skyrė Europos Vadovų Taryba vasario pradžioje vykusiame susitikime, kuriame buvo aptartos Europos Sąjungos inovacijų ir mokslinių tyrimų ateities gairės.
Taryba suformavo prioritetinius veiksmus, kurių įgyvendinimas prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo. Taryba pabrėžia, kad būtina nedelsiant spręsti ekonomikos ir finansų krizės sukeltas problemas bei išlaikyti stabilų naujų darbo vietų kūrimą. Šis tikslas keliamas ir Europos Komisijos 2010 metais parengtoje Europos ekonomikos gaivinimo strategijoje „Europa 2020“, kurioje akcentuojamos investicijos į naujus produktus, skaitmeninės ekonomikos plėtrą, švietimo ir mokslo modernizavimą.
Edgaras Leichteris, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius, teigia, kad strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas padėtų užtikrinti ekonominį stabilumą ir augimą bei kurtų socialinę gerovę, padėtų plėtoti žiniomis, inovacijomis ir kūrybiškumu grindžiamą ekonomiką.
Bendros Europos žinių bazės kūrimas
Pažanga tikrai neįsivaizduojama be naujų žinių, gebėjimo taikyti ir kurti naujoves bei naujų mokslinių rezultatų diegimo praktikoje. Inovacijų svarbą akcentuoja ir 2010 m. Europos Komisijos parengta iniciatyva „Inovacijų sąjunga“, kuria siekiama stiprinti Europos žinių bazę, didinti inovatyvių idėjų įgyvendinimą ir naujų produktų bei technologijų kūrimą, užtikrinti operatyvią finansavimo sistemą, sukurti bendrą inovacijų rinką, kuri padėtų užtikrinti, kad inovacijų teikiamą naudą galėtų pajusti visos ES šalys. Taryba taip pat akcentuoja, kad būtina įgyvendinti strateginį ir integruotą požiūrį diegiant ir skatinant inovacijas bei panaudojant visos Europos intelektinį kapitalą. Taryba, atsižvelgdama į inovacijų rodiklius, nagrinėjamus Europos Komisijos rengiamoje inovacijų švieslentėje, siūlo parengti bendrus integruotus rodiklius, kurie leistų geriau ir efektyviau stebėti inovacijų pažangą.
Inovacijos suteikia galimybę išspręsti ir visuomenines problemas: mažinti skurdą ir nedarbą kuriant naujas darbo vietas, skatinant visuomenės kūrybiškumą ir iniciatyvumą, naujovių paiešką, inovatyvių idėjų įgyvendinimą, didinti konkurencingumą kuriant naujus produktus ir paslaugas. Tačiau būtina užtikrinti, kad tokios inovacijos, kurios prisideda prie visuomenės gerovės kūrimo, kuo greičiau būtų įgyvendinamos. Taryba pabrėžia, kad šį tikslą pasiekti padėtų nuoseklus Europos ekspertinių žinių ir išteklių sutelkimas bei vieninga ES valstybių narių veikla.
Akcentuojama, kad siekiant pritraukti investicijas, suburti geriausių Europos mokslininkų tinklą, paskatinti žinių perdavimą ir naujovių diegimą, reikėtų iki 2014 m. sukurti vieningą Europos mokslinių tyrimų erdvę. Taryba siūlo gerinti aukštųjų mokyklų absolventų ir mokslininkų mobilumo galimybes bei karjeros perspektyvas ir padidinti Europos patrauklumą užsienio mokslininkams. Taip pat teigiama, kad reikia užtikrinti atviresnę ir efektyvesnę informacijos apie valstybės finansuojamus mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą sklaidą.
Bendros Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimas sudarytų galimybes visoms ES šalims suvienyti jėgas mokslo srityje, skatinti mokslininkų mobilumą ir tarptautinį pripažinimą, mokslinių tyrimų, orientuotų į rinkos poreikius, rėmimą, stiprinti daugiašalį bendradarbiavimą ir patirties dalinimąsi.
Naujos galimybės nuo 2013 m.
Linas Eriksonas, UAB „Europarama“ projektų vadovas, teigia, kad 2011 m. vasario 4 d. Tarybos sprendimas, kuriame Europos Komisija paraginta įvertinti Smulkaus verslo inovacijų mokslinių tyrimų programos galimybes yra labai svarbus žingsnis, įgyvendinant inovacijų skatinimą per užsakomuosius tyrimus. Planuojama nuo 2013 m. pagal 8-ąją Bendrąją programą sukurti paramos schemą, pagal kurią ES šalių ministerijos pirktų naujų technologijų vystymo paslaugas iš mažų įmonių ir taip prisidėtų prie komerciškai rizikingų, bet potencialiai revoliucinių technologijų sukūrimo, o ne tik prie jų perdavimo ar importavimo iš trečiųjų šalių.
„Pagal numatomą, bet dar nepatvirtintą schemą, iki 800 mln. eurų kasmet gali būti skiriama PIC (Procurement Innovation Competition – Inovacijų pirkimo konkurencingumo) programai, iš kurios EK padengtų 40 proc. nacionalinių ministerijų perkamų technologijų vystymo kaštų. Technologijas programos autoriai numato pirkti dviem etapais: pirmajame etape (iki 100 tūkst. eurų) būtų skiriama taikomiesiems tyrimams, antrajame – (iki 750 tūkst.) – prototipo sukūrimui. Intelektualinė naujos technologijos nuosavybė liktų įmonės rankose“, – teigia Linas Eriksonas.
Pasak Lino Eriksono, vienintelis nuogąstavimas, kad ėmus įgyvendinti šią programą Lietuvos įmonės būtų priverstos konkuruoti su kitų šalių įmonėmis, todėl vienintelis būdas pasiruošti konkurencinei kovai – megzti tarptautinius kontaktus ir dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose (tarp jų ir 7-ojoje Bendrojoje programoje) jau dabar, surandant partnerius bendriems mokslo ir verslo projektams, dalinai finansuojamiems iš ES programų.
Privataus finansavimo poreikis
Siekiant užtikrinti efektyvų ir greitą inovacijų diegimą bei pažangą, vien tik valstybės skiriamų lėšų nepakanka, todėl būtina skatinti privataus sektoriaus investicijas, stiprinti verslo ir mokslo partnerystę, kuri sudarytų galimybes kurti ir laiku pateikti rinkai naujus produktus ir paslaugas. Atsižvelgdama į privačių investicijų poreikį ir naudą, Taryba akcentuoja, kad būtina peržiūrėti ir supaprastinti standartizavimo procedūras, pritaikyti viešųjų pirkimų gaires, kad jos padėtų didinti inovatyvių produktų ir paslaugų paklausą, taip pat sukurti intelektinės nuosavybės teisių sklaidos Europoje priemones, kurios sudarytų palankesnes prieigos prie žinių sąlygas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms.
Taryba pabrėžia, kad laikas imtis konkrečių pertvarkos priemonių, kurios leistų užtikrinti ES valstybių narių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų efektyvumą. Taip pat turėtų būti tinkamai ir produktyviai panaudotos dabartinių struktūrinių fondų lėšos, skirtos finansuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams.
Svarbu užtikrinti, kad visos ES priemonės, kuriomis siekiama skatinti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei inovacijas, būtų supaprastintos, kad geriausi mokslininkai ir inovatyviausios įmonės galėtų jomis lengviau pasinaudoti. Pabrėžiama, kad reikalinga bendra strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sistema, kuri sudarytų galimybes finansuoti svarbiausius projektus Europoje. Dabartinė praktika yra tokia, kad finansavimo mechanizmai nesudaro galimybių užtikrinti efektyvaus ir greito inovacijų kūrimo ir diegimo, o tai kartu pristabdo ir valstybių pažangą.
