Į žurnale „Journal of Cosmology“ praėjusį rudenį paskelbtą amerikiečių mokslininkų Dirko Schulze-Makucho ir Paulo Davieso straipsnį, siūlantį pilotuojamos ekspedicijos į Marsą, kurios dalyviai niekada negrįžtų į Žemę, idėją, atsiliepė daug skaitytojų, norinčių tapti tokios misijos savanoriais.
JAV mokslininkų pasiūlyta idėja išsiųsti į Marsą pirmąją kolonizatorių grupę įteikus savanoriams „bilietą į vieną pusę“ netikėtai susilaukė nemenko pritarimo.
Į žurnale „Journal of Cosmology“ praėjusį rudenį paskelbtą amerikiečių mokslininkų Dirko Schulze-Makucho ir Paulo Davieso straipsnį, siūlantį pilotuojamos ekspedicijos į Marsą, kurios dalyviai niekada negrįžtų į Žemę, idėją, atsiliepė daug skaitytojų, norinčių tapti tokios misijos savanoriais.
JAV mokslininkų siūloma Marso kolonizavimo pradžios idėja remiasi vadinamąja „bilieto į vieną pusę“ strategija. Mokslininkai siūlo atsisakyti nepaprastai brangios pilotuojamos ekspedicijos į Raudonąją planetą idėjos, nes astronautų grąžinimas į Žemę kainuotų kelis kartus brangiau, nei visos kitos tokios ekspedicijos išlaidos. Pasak jų, ir ekonomiškai, ir strategiškai naudingiau pirmuosius žmones į Marsą siųsti be galimybės jiems sugrįžti į Žemę, nes tai būtų pirmasis žingsnis į šios planetos kolonizavimą.
Straipsnio autoriai siūlo pirmajame Marso kolonizavimo etape nusiųsti į šią planetą du kosminius laivus su 4 savanoriais astronautais, kurie įkurtų pirmąją gyvenamąją bazę. Ją statant ir ruošiantis naujų gyventojų priėmimui iš Žemės reguliariai atskristų kosminiai laivai su reikiamomis medžiagomis ir įranga.
Antrajame įsikūrimo Marse etape, kai pirmoji bazė jau galės funkcionuoti savarankiškai, be pagalbos iš Žemės, į ją atvyktų naujų savanorių, kurie imtųsi naujos bazės statybos. Taip prasidėtų Marso kolonizavimo procesas. Nors pirmieji žmonės Marse susidurtų su visa eile žinomų ir dar nežinomų sunkumų, keliančių pavojų jų gyvybei, straipsnio autoriai mano, kad pavojų nebijančių savanorių neturėtų trūkti.
Dabar paaiškėjo, kad jie buvo visiškai teisūs: po straipsnio pasirodymo „Journal of Cosmology“ redakcija gavo šimtus laiškų, kuriuos parašę žmonės dėl vienų ar kitų priežasčių prašėsi priimami į galimus tokios ekspedicijos kandidatus. Nors iš tikrųjų tokį projektą įgyvendinti būtų realu tik po maždaug 20 metų, „bilieto į vieną pusę“ į Marsą jau pasiprašė šimtai savanorių. Tarp jų – studentai, kariai, advokatai, kitų profesijų atstovai.
Vienas JAV karinio jūrų laivyno veteranas pasiūlė pritaikyti Marse jo sukauptą išgyvenimo patirtį, kiti savo pasirengimą motyvuoja aukšta intelekto koeficiento reikšme, treti – puikiu techniniu išsilavinimu ar netgi gebėjimu dėti kitiems įveikti stresą. „Journal of Cosmology“ redakcija pranešė iki šio laiko gavusi daugiau nei 500 kandidatų į savanorius laiškų.
Nors tokio pilotuojamo skrydžio į Marsą idėja atrodo tolima nuo tikrovės, NASA iš tiesų nagrinėja Marso kolonizavimo planą, pagal kurį iki 2030 m. į šią planetą išsiųsti savanoriai niekada nebesugrįžtų į Žemę.
Oficialūs NASA atstovai patvirtino, kad šiuo metu vykdomas toks Marso kolonizavimo būdo galimybių tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar astronautus būtų galima pasiųsti nuolatinai gyventi į Marsą ar jo palydovus, kad čia būtų įkurtos žmonių kolonijos, pranešė „Telegraph.co.uk“.
Ambicingas žmonių siuntimo į Marsą su „bilietais į vieną pusę“ planas pavadintas „Hundred Years Starship“ projektu. Jis buvo pradėtas ekspertams patvirtinimus technologinio jo įgyvendinimo pagrįstumą. NASA Ameso tyrimų centro direktorius Pete'as Wordenas patvirtino, kad Aeronautikos ir kosmoso administracija šiam tyrimui skyrė apie 1,5 mln. dolerių finansavimą. Preliminariais NASA ekspertų vertinimais, pirminės žmonių kolonijos Marse įkūrimas kainuotų apie 10 milijardų JAV dolerių. Tačiau, pasak P. Wordeno, prie tokios misijos finansiškai gali prisidėti ir stambaus verslo atstovai, be to, bus ieškoma būdų išlaidoms gerokai sumažinti.
Jis sakė kalbėjęsis apie tai su potencialiais privačiais investuotojais, tarp jų ir su vienu iš „Google“ steigėjų Larry Page'u. „Jis paklausė: „Ar galėtumėte tai atpiginti iki 1 arba 2 milijardų?“ – sakė NASA Ameso tyrimų centro vadovas, aiškiai užsimindamas apie galimą rimtą privačių investuotojų paramą.
Pranešama, kad tokio projekto galimybių tyrime aktyviai dalyvauja Pentagono technologijų „variklis“ – JAV Gynybos departamento Priešakinių gynybos tyrimų agentūra. Jos atstovai dirba kartu su NASA specialistais.
