Vis dar aktyviai diskutuojama apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir vieningai sutariama, kad ši partnerystė būtina šalies pažangos, inovacijų, konkurencingumo didinimo ir gerovės kūrimo sąlyga. Tačiau kaip sujungti verslą ir mokslą bei užtikrinti efektyvų jų bendradarbiavimą, kuris kurtų aukštą pridėtinę vertę?
Vis dar aktyviai diskutuojama apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir vieningai sutariama, kad ši partnerystė būtina šalies pažangos, inovacijų, konkurencingumo didinimo ir gerovės kūrimo sąlyga. Tačiau kaip sujungti verslą ir mokslą bei užtikrinti efektyvų jų bendradarbiavimą, kuris kurtų aukštą pridėtinę vertę?
„Globalioje ekonomikoje valstybė tampa tarsi didele įmone, kuri, norėdama išlikti konkurencinga, pažangi ir inovatyvi, turi ne tik prisitaikyti prie pokyčių, bet ir pati kurti naujoves. O vienas iš efektyviausių kelių naujovių ir pažangos link – tai verslo ir mokslo partnerystė“, – teigia Algimantas Markauskas, „Thermo Fisher Scientific“ Vilniaus padalinio generalinis direktorius.
Būtina partnerystės sąlyga yra abipusis verslo ir mokslo suinteresuotumas, gebėjimas surasti ir suprasti vienas kitą. Taip pat turi būti aiškiai identifikuoti ir išreikšti abiejų pusių poreikiai – verslas turi žinoti, ko jam reikia iš mokslo, ir gebėti tuos poreikius suprantamai perteikti mokslui. O mokslas turi turėti verslui reikiamų kompetencijų ir verslas tikrai norės tomis kompetencijomis pasinaudoti.
Taigi, ko reikia verslui ir ko reikia mokslui? Gediminas Račiukaitis, UAB „ELAS“ valdybos pirmininkas, teigia, kad verslui iš mokslo reikia žinių, idėjų, sprendimų, technologijų ir produktų, o mokslui iš verslo – palaikymo ir idėjų įgyvendinimo, kuris teiktų abipusę naudą.
Vienas iš pagrindinių efektyvios partnerystės trukdžių – atotrūkis tarp verslo ir mokslo pasaulių. Tradiciškai susiformavo tokia kultūra, kad mokslo atstovai tolsta nuo realių verslo poreikių, o verslas nėra įsitraukęs į mokslo gyvenimą.
Taigi verslo ir mokslo partnerystė turėtų prasidėti nuo pirmųjų universitetinio gyvenimo žingsnių. Lietuva gali pasigirti dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičiumi, tačiau ar jų turimos žinios ir kompetencijos yra tinkamai įvertinamos ir panaudojamos? Dažnai aukštąjį išsilavinimą įgiję ir darbo patirties neturintys žmonės sunkiai atranda kelią į darbo rinką, nes neturi reikiamų praktinių žinių ir gebėjimų, o verslas nenori investuoti laiko ir finansinių išteklių į apmokymus.
Pasak Nerijaus Pačėsos, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus, mokslo institucijos turi būti atviros verslui, siekiant išlaikyti artimą bendradarbiavimą, užtikrinant, kad visų pakopų studentai įgytų ne tik teorinių žinių, bet ir pajustų realų verslo gyvenimą ir galėtų lengvai integruotis į darbo rinką.
Šias problemas padėtų išspręsti aktyvesnis verslo ir mokslo dialogas, kuris sudarytų galimybes verslui įsitraukti į mokslo gyvenimą, aiškiai suformuoti poreikius ir kompetencijas, kurių reikia verslui iš mokslo. Galimi bendradarbiavimo būdai: studentų praktika, teikianti naudą mokslo institucijai, verslo organizacijai ir pačiam studentui, verslo atstovų įtraukimas į studijų programų rengimą, verslo atstovų vedami praktiniai užsiėmimai ir patirties dalinimasis.
Bene didžiausią naudą teiktų ir didelę pridėtinę vertę kurtų verslo ir mokslo bendradarbiavimas vykdant tiriamąją, projektinę veiklą, komercializuojant mokslinių tyrimų rezultatus, skatinant technologinę plėtrą ir kuriant naujus produktus. Pagrindinės kliūtys tokio bendradarbiavimo užtikrinimui yra pasenusi mokslo institucijų infrastruktūra, rinkos poreikių neatitinkanti mokslinių tyrimų tematika ir menkas pritaikomumas, suinteresuotumo ir finansinių išteklių stoka.
Iš kitos pusės, šalyje yra nedaug įmonių, galinčių pasinaudoti mokslininkų atliekamais tyrimais ir sukuriamais rezultatais. Be to, susiduriama su informuotumo problema, kai verslas neturi informacijos apie šalyje vykdomus mokslinius tyrimus, o mokslininkai nežino apie jų mokslinių rezultatų pritaikomumo verslo sektoriuje galimybes.
Šios problemos lemia tokią situaciją, kad verslo įmonės, ieškodamos naujų idėjų ir pažangių sprendimų, naudojasi kitų šalių mokslininkų sukurtais rezultatais ir investuoja į juos. Tokią mūsų šalies mokslo padėtį apsunkina neefektyvus mokslinių tyrimų finansavimas. Dabartinė praktika yra tokia, kad lėšos naujų idėjų įgyvendinimui gaunamos praėjus vieneriems ir daugiau metų nuo idėjos gimimo, kai idėjos jau tampa nebeaktualios.
Lietuvoje vykdomos kelios iniciatyvos, kurios skatina verslą ir mokslą dirbti kartu. Tai kuriami integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai), nacionalinės kompleksinės programos, mokslo ir technologijų parkai, klasteriai, inovaciniai čekiai, atviros prieigos centrai. Visų šių iniciatyvų tikslas – sukurti erdvę verslo ir mokslo bendradarbiavimui, rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus, vykdyti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus ir užtikrinti jų plėtrą, skatinti naujoves.
Edgaro Leichterio, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktoriaus, nuomone, reikia dar nemažai darbų nudirbti, kad šios iniciatyvos pavirstų realiais bendradarbiavimo židiniais. „Nepriklausomai į kurią iniciatyvą pažvelgtume, atrodo, kad viskas yra: pamažu kyla pastatų sienos, diegiama pažangiausia įranga, kuriamos tarpininkavimo struktūros, teikiančios pagalbą ir konsultacijas, netgi kuriasi nauji verslai. Tačiau ko labiausiai trūksta, tai – elementaraus bendradarbiavimo. Pastebimas vis didesnis nepasitikėjimas vienas kitu, akivaizdi konkurencijos ir bendradarbiavimo baimė. Ir sudėtingiausia užduotis – pralaužti šią nepasitikėjimo ir baimės sieną“.
„Kai lankydamasis Bremene, Vokietijoje, pasiteiravau, kaip jų regione susiformavo bendradarbiavimo kultūra, sulaukiau paprasto atsakymo – bendradarbiavimo kultūra visuomet čia gyvavo. Nors vokiečiai nėra labiausiai bendradarbiauti linkusi tauta, tačiau jų bendradarbiavimo kultūra yra stipri dėl racionalaus bendradarbiavimo naudos suvokimo“, – teigia Edgaras Leichteris.
Akivaizdu, kad be mokslo ir verslo bendradarbiavimo liksime pažangos ir inovacijų nuošalėje. Tokios partnerystės nauda gali būti jaučiama visos šalies mastu. Mokslininkai būtų suinteresuoti atlikti aukšto lygio mokslinius tyrimus, kurių rezultatus pritaikytų verslas naujų paslaugų ir produktų kūrimui, kas sudarytų galimybę užtikrinti mokslininkų finansinį stabilumą. Verslas sulauktų naujų idėjų ir sprendimų, kurie leistų kurti naujus produktus, technologijas ir išlikti konkurencingais. Valstybės mastu sumažėtų protų nutekėjimo problema, būtų sukuriama daugiau darbo vietų, keliamas inovatyvumo lygis, ugdomas verslumas ir kūrybiškumas.
Taigi didžiausios bendradarbiavimo problemos aiškios, yra sukurta ir įgyvendinama nemažai iniciatyvų, skatinančių verslo ir mokslo bendradarbiavimą, belieka tik klausimas, kada verslas ir mokslas suras bendrą kalbą, išdrįs pasitikėti vienas kitu ir atvers kelius efektyvios partnerystės link.
