Rusijos mokslininkų atlikti naujausi asteroido 99942 „Apofis“ orbitos skaičiavimai patvirtino, kad tikimybė, jog jis trenksis į Žemę, iš tiesų egzistuoja. Laimė, ji nėra didelė: vos 1: 250 000. Apofis“ 2029 metų balandžio 13 dieną priartės prie Žemės 37 000–38 000 kilometrų atstumu. Galimas jo susidūrimas su Žeme gali įvykti 2036 metų balandžio 13-ąją.
Rusijos mokslininkų atlikti naujausi asteroido 99942 „Apofis“ orbitos skaičiavimai patvirtino, kad tikimybė, jog jis trenksis į Žemę, iš tiesų egzistuoja. Laimė, ji nėra didelė: vos 1: 250 000.
„Apofis“ 2029 metų balandžio 13 dieną priartės prie Žemės 37 000–38 000 kilometrų atstumu. Galimas jo susidūrimas su Žeme gali įvykti 2036 metų balandžio 13-ąją“, – komentuodamas tyrimo išvadas, sakė Sankt Peterburgo (Rusija) valstybinio universiteto profesorius Leonidas Sokolovas.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, jog tokios katastrofos tikimybė yra labai maža. Pasak profesoriaus, tikėtina, kad asteroidas šio priartėjimo metu subyrės į mažesnes dalis, kurios vėliau gali nukristi į Žemę.
„Mūsų užduotis – įvertinti įvairias alternatyvas ir, priklausomai nuo tolimesnių „Apofio“ stebėjimų, ruošti tikėtinus įvykių scenarijus bei veiksmų planus“, – sakė prof. L. Sokolovas Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti".
2004 m. atrastas asteroidas 99942 „Apofis“, kurio skersmuo apie 270 metrų, šiuo metu laikomas didžiausią potencialų pavojų keliančiu netoli Žemės skriejančiu dangaus kūnu. Pasaulio visuomenės dėmesį jis atkreipė po to, kai buvo nustatyta, jog egzistuoja tikimybė, kad palyginti netolimoje ateityje jis gali įsirėžti į Žemę. Mokslininkų teigimu, net jei taip ir nutiktų, „Apophis“ nesukeltų globalios katastrofos, o tik nuniokotų tam tikrą planetos regioną.
Tačiau ar verta dėl to baimintis? – pristatydamas naujausių Rusijos mokslininkų atliktų „Apofio“ orbitos skaičiavimų išvadas, klausia leidinys „Space.com“. „Techniniu požiūriu jie yra teisūs, tikimybė, kad „Apofis“ 2036 metais pataikys į Žemę, iš tikrųjų egzistuoja, – leidiniui sakė NASA Netoli Žemės skriejančių objektų tyrimų programos vadovas Donaldas Yeomansas. – Tačiau ši tikimybė lygi vos 1: 250 000.“
D. Yeomanso teigimu, Rusijos mokslininkų skaičiavimai remiasi tuo, kad 2029 m. prie Žemės priartėjęs „Apofis“ pralėks pro vadinamąją gravitacinę „rakto skylutę". Tai tam tikras kosminės erdvės regionas, vos didesnis už patį asteroidą, kuris dėl Žemės traukos poveikio gali pakeisti „Apofio“ orbitą.
„Visa esmė ta, kad 2029 m. balandžio 13 d. „Apofis“ pralėks labai arti Žemės, vos penkis kartus už jos spindulį didesniu atstumu, taigi tai iš tiesų bus reikšmingas įvykis. Tačiau mes atmetėme tikimybę, kad tuo metu gali įvykti susidūrimas. Kita vertus, jeigu šio priartėjimo metu jis tikrai pralėks pro gravitacinę „rakto skylutę“, jo orbita iš tiesų gali būti nukreipta taip, kad jis 2036 m. balandžio 13 d. gali įsirėžti į Žemę“, – sakė mokslininkas.
Vis dėlto, pasak jo, tikimybė, jog asteroidas 2029 m. pataikys į minėtąją gravitacijos anomaliją, yra labai menki. NASA atstovo teigimu, labiau tikėtinas kitoks įvykio scenarijus: „Apophis“ 2012 m. pabaigoje – 2013 m. pradžioje labai priartės prie Žemės, ir bus intensyviai stebimas antžeminiais optiniais teleskopais bei radarais. Jei pasirodys, kad jo kursas kelia susidūrimo pavojų, NASA parengs grėsmės užkardymo planą ir, pasitelkusi reikiamus kosminius aparatus, pasistengs pakeisti asteroido orbitą sumažindama tikėtiną susidūrimo 2036 m. tikimybę iki nulio.
Pasak mokslininkų, egzistuoja keli būdai asteroido orbitai pakeisti, pavyzdžiui, pasiųsti jį taranuojantį kosminį aparatą arba panaudoti vadinamąjį „gravitacinį traktorių“ – kosminį laivą, kuris, ilgą laiką skriedamas šalia asteroido, dėl gravitacijos poveikio pamažu nukreiptų jo skrydžio trajektoriją.
Šiame vaizdo siužete – „Apofio“ priartėjimo prie Žemės 2029 m. modeliavimas.
