Pagrindinis Lietuvos IT paslaugų sektoriaus klientas yra valstybė, teigia rinkos dalyviai. Tai nėra savaime neigiamas reiškinys, kadangi šimtamilijoninės investicijos ir ES parama suteikia galimybę Lietuvoje sukurti ir teikti šiuolaikiškas e. valdžios paslaugas. Tačiau, specialistų teigimu, pirkdama IT paslaugas valstybė galėtų kelti aukštesnių reikalavimų.
Pagrindinis Lietuvos IT paslaugų sektoriaus klientas yra valstybė, teigia rinkos dalyviai. Tai nėra savaime neigiamas reiškinys, kadangi šimtamilijoninės investicijos ir ES parama suteikia galimybę Lietuvoje sukurti ir teikti šiuolaikiškas e. valdžios paslaugas. Tačiau, specialistų teigimu, pirkdama IT paslaugas valstybė galėtų kelti aukštesnių reikalavimų.
Suskaičiuoti Lietuvos IT paslaugų įmonių „priklausomybę“ nuo viešųjų pirkimų nėra lengva užduotis. Pavyzdžiui, paskutiniai Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenys rodo, kad 2009 m. viešasis sektorius pirko IT paslaugų už 111,2 mln. Lt, o 2008 m. – už 226,8 mln. Lt, nors šie skaičiai iš tiesų yra dar apie 20 proc. didesni, kadangi į statistiką neįtraukiami mažos vertės pirkimai, aiškina VPT. Statistikos departamento duomenimis, visos Lietuvoje veikiančios kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos bei informacinių paslaugų bendrovės 2009 m. kartu gavo 981,5 mln. Lt pajamų, o 2008 m. – 1,03 mlrd. Lt. Dalis Lietuvos IT bendrovių savo paslaugas eksportuoja, nors, kita vertus, valstybė IT paslaugas gali pirkti ir iš užsienio bendrovių.
Neišnaudoja galimybių
Baltijos šalių IT paslaugų rinką analizuojančios bendrovės „Prime Investment“ projektų vadovės Justės Pačkauskaitės teigimu, „priklausomybę“ nuo viešųjų pirkimų lemia įmonės specializacija, be to, vienos IT paslaugų bendrovės orientuotos praktiškai vien į eksportą, o kitos – vien į valstybės užsakymus.
„Bet kalbant apie didesnes bendros specializacijos įmones, valstybės užsakymai sudaro pakankamai ženklią jų pajamų dalį, kai kurios tokių bendrovių dirba vien su viešuoju sektorium“, – teigia J. Pačkauskaitė. Tačiau, jos teigimu, tai, kad valstybė turi daug užsakymų yra „natūralus dalykas“, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje kol kas nėra daug įmonių, kurioms reikėtų tokių didelių ir sudėtingų sistemų kaip valstybei.
„Valstybė yra viena didžiausių ir sudėtingiausių organizacijų, kuriai labiausiai reikia sudėtingų IT sistemų. Čia svarbi ir galimybė joms gauti ES finansavimą. Bet, mano nuomone bei remiantis privačiuose pokalbiuose išsakytais komentarais, viešieji IT paslaugų pirkimai nėra daromi labai efektyviai. Pavyzdžiui, 10 metų diegiamas vieno langelio principas, turbūt sutiksite su manimi, valstybės paslaugų vartotojo požiūriu nėra iki galo įgyvendintas. Atsižvelgiant į tai, kiek lėšų buvo skirta šioms priemonėms kurti, neabejoju, kad sistema ir jos sujungimai buvo įgyvendinti, tačiau „padėti į stalčių“, – kalba J. Pačkauskaitė. Tačiau ji tikisi, kad ilgainiui Lietuvos verslas stiprės, jam bus reikalingi sudėtingesni IT sprendimai, o užsakymus jiems gaus Lietuvos IT paslaugų bendrovės.
Kiek kritiškesnis – IT sprendimų bendrovės „Webmedia“ direktorius Arnoldas Jankūnas, ne kartą viešojoje erdvėje kalbėjęs apie būtinybę efektyvinti valstybinius IT pirkimus.
„Kai viešojo sektoriaus sritis finansuojama gerai, visos bendrovės, o ypač dirbančios su viešojo sektoriaus klientais, turi puikias augimo ir uždarbio galimybes. Tačiau taip jau susiklostė, kad IT įmonės, kurios ilgą laiką specializuojasi valstybinių užsakymų srityje, mažai kreipia dėmesio į tai, kokių paslaugų tikisi šiandieninis vartotojas, nes ir jų užsakovai dažnai buvo nepratę taikytis prie klientų pageidavimų. Čia ir turime prasilenkimą tarp viešojo sektoriaus IT projektų dydžio ir galutinio rezultato, t. y. valstybės el. paslaugų lygio šalyje. Viešojo sektoriaus kokybės reikalavimų ir ambicijų lygis su retomis išimtimis iki šiol buvo žemesnis nei geriausių verslo organizacijų Lietuvoje ir užsienyje“, – komentuoja A. Jankūnas.
Pasak jo, jei viešojo sektoriaus klientai užima didžiausią dalį šalies IT paslaugų sektoriaus pajamų pyrage, visas šalies IT sektorius dėl to yra mažiau konkurencingas ir Lietuvos įmonėms plėsti eksporto paslaugas tampa sudėtinga. A. Jankūno teigimu, Lietuvoje daugiausiai valstybės užsakymų turi didžiausios IT kompanijos, kurios dažniausiai ir orientuojasi į vidaus rinką. Tradiciškai, jos retai parduoda savo paslaugas kitų šalių klientams, o tie, kurie orientuojasi į eksporto klientus, neturi projektų su Lietuvos valstybe. Visgi „Webmedia“ vadovas džiaugiasi, kad valdžios institucijose prioritetai žemiausiai kainai mažėja, užleisdami vietą inovacijoms ir aukštos kokybės reikalavimams. „Diegiant sudėtingas IT sistemas kaip niekada svarbi perkančiosios organizacijos vadovų kompetencija, žinojimas, ko norima diegiant vieną ar kitą IT paslaugą. Šioje srityje Lietuvos viešasis sektorius tobulėja ir teikia vilčių, kad šalies gyventojai gaus vis daugiau kokybiškų el. paslaugų iš valstybinio sektoriaus“, – tvirtina A. Jankūnas.
Daugiau nei Vakaruose
Savo ruožtu „Baltic Data Center“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Ainis Kavaliauskas teigia, kad viešasis sektorius Lietuvoje IT įmonėms kol kas sukuria didesnę pajamų dalį nei Vakaruose, kur pagrindinės sistemos jau senokai įdiegtos ir belieka jas prižiūrėti.
„Tačiau bendrai paėmus viešasis sektorius yra pakankamai konservatyvus: pagrindinės sistemos įdiegtos, bet kaip su el. paslaugomis piliečiams? Mes turime unikalią galimybę tapti inovatyvia, el. paslaugas viešajame sektoriuje propaguojančia šalimi, kas ne tik leistų mūsų piliečiams greičiau, pigiau ir patogiau gauti viešojo sektoriaus paslaugas, bet ir pati Lietuva galėtų tapti sėkmingos e. valstybės įgyvendinimo pavyzdžiu kitoms šalims. Todėl, manau, visiškai logiška, kad viešojo sektoriaus investicijos į IT yra didesnės, o iš čia tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonės gauna pakankamai daug užsakymų“, – sako A. Kavaliauskas.
Jis teigia, kad viešasis sektorius šalies IT paslaugų bendroves itin domina, nes iki šiol valstybė drąsiai pirkdavo programavimo sprendimus ir techninę įrangą, tačiau nesinaudojo inovatyvių IT paslaugų teikiamomis galimybėmis.
A. Kavaliauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2009 metų viešųjų IT paslaugų pirkimų vertė sumažėjo todėl, jog valstybė pristabdė dideles investicijas, biudžeto lėšas skyrė tik projektų užbaigimui ar projektams su bendru finansavimu ES skiriamomis lėšomis. Tai, pasak jo, itin skaudžiai palietė tas įmones, kurių didelę pajamų dalį sudarė viešieji pirkimai.
Gelbėjo eksportas?
Žiniasklaidoje ne kartą skelbta, kad „juodžiausiais“ krizės metais Lietuvos IT bendrovės gelbėjosi eksportuodamos paslaugas. VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ (EL) duomenimis, 2009 metais IT paslaugų eksportas sudarė 100 mln. Lt ir tų metų viešiesiems pirkimams nusileido apie 20 proc. Tačiau, paskutiniais EL duomenimis, per ketvirtą 2009 m. ketvirtį – trečią 2010 m. ketvirtį Lietuvos IT paslaugų eksportas sudarė 97,05 mln. Lt ir buvo 4,6 proc. mažesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
