Pirmas betono kubas į Vilniaus TV bokšto pamatus buvo supiltas 1974 m. gegužės 31 d., o priėmimo eksploatuoti aktas patvirtintas – 1981 m. sausio 30-ąją. Aukščiausias Lietuvos statinys (326,5 m) telekomunikacijų reikmėms tarnauja jau 30 metų. Vilniaus TV bokštą eksploatuoja AB Lietuvos radijo ir televizijos centras.
Pirmas betono kubas į Vilniaus TV bokšto pamatus buvo supiltas 1974 m. gegužės 31 d., o priėmimo eksploatuoti aktas patvirtintas – 1981 m. sausio 30-ąją. Aukščiausias Lietuvos statinys (326,5 m) telekomunikacijų reikmėms tarnauja jau 30 metų. Vilniaus TV bokštą eksploatuoja AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras).
„Iš Vilniaus TV bokšto radijo ir televizijos programos siunčiamos Vilniaus regiono gyventojams, čia jos yra skirstomos ir į kitas siuntimo stotis, per kurias pasiekia visus Lietuvos žmones. Be to, iš bokšto perduodami duomenys ir kitoms mūsų bendrovės paslaugoms teikti – interneto „Erdvės“, mobiliojo 4G interneto MEZON, skirtinių linijų ir kitoms“, – pasakoja Telecentro generalinis direktorius Gediminas Stirbys.
Jo teigimu, Telecentras šiuo metu siunčia 18 radijo programų, 9 TV programas analoginiais siųstuvais ir dar 52 TV programas skaitmeniniu (DVB-T) standartu. Vilniaus TV bokšte atliekama ir visų siunčiamų programų transliavimo bei duomenų perdavimo kokybės stebesena ir valdymas.
2006 m. Telecentras vienas pirmųjų pasaulyje pradėjo naudoti TV programų glaudinimo standartą MPEG-4 AVC/H.264. Jį įdiegus, atsirado galimybė vienu DVB-T tinklu transliuoti 10 aukštos kokybės televizijos programų. Be to, naudojant šį standartą galima siųsti ir didelės raiškos (HD) televizijos programas. Šiuo metu iš Vilniaus TV bokšto siunčiamos 3 didelės raiškos TV programos. Bendrovės specialistai jau išbandė ir trimatės televizijos (3DHD) programų siuntimo galimybes. „Jeigu būtų kuriamos TV programos 3D formatu ir būtų pateikta užsakymų jas siųsti, tokios paslaugos būtų teikiamos. Techniškai esame pasirengę, galėtume greitai reaguoti į rinkos poreikį“, – tvirtina Gediminas Stirbys.
Lietuvos visuomenei ir turistams Vilniaus TV bokštas plačiai žinomas ir kaip originali pramogų vieta. Bokšto žiedinėje dalyje, 165 m. aukštyje, įrengta apžvalgos aikštelė bei restoranas „Paukščių takas“. Žvelgiant pro panoraminius langus iš paukščio skrydžio, Vilniaus ir jo apylinkės geru oru matomos 50 km spinduliu. Kasmet čia apsilanko 70-90 tūkst. lankytojų, apie 40 proc. jų – į Lietuvą atvykę užsienio svečiai.
„Vilniaus TV bokštas – išskirtinis Lietuvoje statinys, todėl patrauklus originalių projektų organizatoriams. Mes palaikome gražias idėjas ir prisidedame jas įgyvendinant. Tai suteikia džiaugsmo žmonėms, taip kuriamas mūsų sostinės įvaizdis“, – pasakoja Telecentro vadovas.
Be to, kad jau 11 metų iš eilės Vilniaus TV bokštas per Kalėdas buvo puošiamas lempučių girliandomis sukuriant stilizuotą eglutę, ant jo 1999 m. buvo iškelta tautodailininkės Birutės Janavičienės nuvyta 326 m ilgio ir 3,5 cm pločio tautinė juosta, o 2000-ųjų liepos 6 d. – ir didžiausia (1215 m2) Lietuvos vėliava, kuri kartu su virvėmis svėrė 130 kg.
2006 m. rugpjūčio 19 d., pirmąją Pasaulio vyrų krepšinio čempionato Japonijoje dieną, Vilniaus TV bokštas buvo tapęs didžiausiu šviečiančiu krepšinio lanku. Lanko skersmuo buvo 34,7 m, tinklelio ilgis – 40 m.
1999 m. birželio 12 d. Radijo dienos proga Vilniaus TV bokšte buvo organizuotas bėgimo entuziastų konkursas. Greičiausiai evakuaciniais laiptais į „Paukščių taką“ užbėgo Petras Pranckūnas, 917 pakopas įveikęs per 5 min. ir 3,8 s.
„Vilniaus TV bokštas visai tautai svarbus kaip kovų už Lietuvos laisvę simbolis. Telecentras gerbia ir saugo Lietuvos laisvės gynėjų atminimą“, – akcentuoja Gediminas Stirbys.
1991 m. sausio 13-osios naktį žuvusiųjų vardai įamžinti granito obeliskuose, jų atminimui pasodinti ąžuoliukai ir liepaitė. Pirmajame TV bokšto aukšte įrengta muziejinė ekspozicija, Telecentro lėšomis šalia bokšto pastatyta Dariaus Bražiūno ir Artūro Asausko sukurta skulptūra „Aukojimas“.
Šių metų sausį, minint Lietuvos Laisvės gynėjų dienos 20-ąsias metines prie Vilniaus TV bokšto buvo pastatyta palydovinio ryšio antena „Nera“, kurią 1991 m. mūsų šaliai padovanojo Norvegijos telekomas. Ši antena sovietų agresijos metu buvo naudojama Aukščiausiosios Tarybos rūmuose ryšiui su pasauliu užtikrinti. Tai pirmas būsimo istorinio antenų parko eksponatas. Pagal parengtą projektą sutvarkius aplinką, ekspoziciją su 7 jau nebenaudojamomis antenomis Telecentras planuoja pristatyti šių metų vasarą.
Vilniaus TV bokšto statybos
Įdomūs faktai apie Vilniaus TV bokštą
- Pirmas betono kubas į Vilniaus TV bokšto pamatus supiltas 1974 m. gegužės 31-ąją.
- Valstybinės komisijos priėmimo eksploatuoti aktas pasirašytas 1980 m. gruodžio 30 d.
- Lietuvos TSR Ministrų Taryba šį aktą patvirtino 1981 m. sausio 30 d.
- Bokšto statybos darbai vyko apie 7 metus.
- Projekto autoriai – architektas V. Obydovas, inžinieriai D. Basiladzė ir D. Dortmanas.
- Bokšto pagrindas – apskritimo formos 38 m skersmens ir 1,5 m storio padas.
- Pamatas įgilintas 8,25 m, jo svoris – 11500 t.
- Bokšto užstatymo aikštelė užima 3355 m2 plotą
- Su pamatu bokštas sveria apie 30000 t.
- Pirmieji lietuviški radijo šaukiniai į eterį nuskriejo 1926 m. birželio 12 d. iš Kauno radijo stoties, o iš Vilniaus TV bokšto radijo programos pradėtos siųsti 1980 m. balandžio 18 d.
- Pirmoji Lietuvos televizijos laida eteryje pasirodė 1957 m. balandžio 30 d., iš Vilniaus TV bokšto Lietuvos televizijos programa buvo pradėta siųsti 1981 m. birželio 11 d.
- „Paukščių takas“ – ne tik restoranas, bet ir vienintelė Lietuvoje tokiame aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė. Žiedinės formos „paukščių tako“ grindys apsisuka 360 laipsnių per 45 minutes.
- „Paukščių takas“ įrengtas 165 m aukštyje, tai prilygsta 55 standartinio gyvenamojo namo aukštui. Greitaeigis liftas šį atstumą įveikia per 45 s.
