Studentas VU padavė į teismą dėl neišlaikyto baigiamojo egzamino

Studentai turi teisę rašyti apeliacijas dėl egzamino rezultato, tačiau jiems nesuteikta teisė skųsti baigiamųjų darbų įvertinimus – tokiu atveju belieka teismas. Vilniaus universiteto (VU) studentas, kurio baigiamasis darbas įvertintas ketvertu, teisybę bando įrodinėti teisme. Pasirodo, teisė skųsti baigiamojo darbo įvertinimą nesudaryta ir daugelyje kitų aukštųjų.

VU Teisės fakulteto studentas apskundė civilinės teisės ir civilinio proceso teisės baigiamojo egzamino įvertinimą. Už jį praėjusių metų birželį studentas gavo 4. Universitete tai – neigiamas įvertinimas.

Į Vilniaus trečiąjį apylinkės teismą kreipęsis jaunuolis prašė įvertinimą pripažinti negaliojančiu arba įpareigoti sudaryti naują komisiją ir objektyviai, skaidriai, nešališkai įvertinti darbą.

Tačiau minėtas teismas atsisakė studento ieškinį priimti. Teismo nuomone, ieškovas nesinaudojo ikiteismine tvarka – VU statutas nurodo, kad, kilus ginčui tarp universiteto administracijos ir studentų, ginčą sprendžia senato ir fakultetų ginčų komisijos.

Studentas su tokia nutartimi nesutiko ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Aukštesnės instancijos teismas studento ieškinį patenkino ir apylinkės teismo nutartį panaikino. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl baigiamojo egzamino vertinimo, dėl kurio apeliacijos negali būti paduotos.

Teisėjų kolegija pastebėjo, kad studijų rezultatų vertinimo apeliacijos komisijai nesuteikti įgaliojimai nagrinėti ginčus dėl baigiamųjų egzaminų vertinimo. Teismo nuomone, siekdamas apginti galimai pažeistas teises, ieškovas turėjo teisinį pagrindą tiesiogiai kreiptis į teismą.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas iš naujo turės spręsti dėl studento ieškinio priėmimo.

VU skundų ir viešumo nenori

Pasak VU Studijų direkcijos direktoriaus Lino Bukausko, baigiamųjų darbų gynimui iš aukštos kvalifikacijos žmonių sudaroma baigiamųjų darbų komisija. Jos sprendimas būna kolegialus. „Pagal mūsų tvarkas šis sprendimas dažniausiai nėra apeliuojamas, nebent yra procedūrinių, etikos pažeidimų“, – teigė L. Bukauskas.

Kilus neaiškumams dėl baigiamojo darbo vertinimo, L. Bukauskas studentams pirmiausia pataria kreiptis į komisijos pirmininką. „Baigiamiesiems nustatyta tokia tvarka, jeigu manote, kad ji turėtų būti kitokia, mes laukiame siūlymo. (...) Jeigu manote, kad kažką reikėtų daryti kitaip, būtų gerai, jei tos interpretacijos būtų svarstomos ne viešumoje, o būtų teikiami konkretūs pasiūlymai“, – DELFI sakė L. Bukauskas.

Kol kas galiojančios tvarkos VU keisti nesiruošiama.

Galimybės ginčyti baigiamojo egzamino įvertinimą nesuteikia ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Tuo metu Mykolo Romerio universitete apeliaciją dėl baigiamojo darbo įvertinimo ar gynimo tvarkos galima pateikti.

N. Putinaitė: viena pralaimėta byla duos didesnį impulsą keistis

Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, aukštojoje mokykloje veikia ginčų nagrinėjimo komisija, sprendžianti studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla.

„Dalis universitetų, kurie anksčiau neturėjo panašių komisijų ir kurie dar nepasitvirtinę naujų statutų, veikiausiai tų tvarkų ir neturi. Esame susidūrę su panašiais atvejais – tuomet kreipdavomės į universitetą ir nurodydavome, kad jie privalo sudaryti komisijas“, – DELFI sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Ministerija aiškina pajutusi, kad studentų skundų ir noro ginti savo interesus daugėja. Gaunama skundų ne tik dėl įvertinimų, bet ir dėl nekokybiškai dėstomų dalykų. Pasak N. Putinaitės, skundai dažnai būna pagrįsti. Pastebima, kad dažnai iki galo neaprašytos procedūros, kaip baigiamieji egzaminai turi būti vertinami - daug paliekama subjektyviam nepamatuojam sprendimui.

„Manau, viena pralaimėta byla duos didesnį impulsą aukštosioms mokykloms keistis nei iš ministerijos gauti raštai“, – kalbėjo N. Putinaitė. Ji pastebi, kad kai kurioms kolegijoms ir universitetams studentų skundai sukelia nuostabos reakciją – ne visi supranta, kad tokius atvejus būtina nagrinėti, kartais į skundą žiūrima kaip į anomaliją.

„Mentaliteto pokytis turėtų skatinti matyti tai kaip natūralų procesą. Studentas iš tiesų yra klientas. Žinoma, jis neturi teisės reikalauti, ko negali ir ko jam niekas nežadėjo, bet jis turi teisę į teisingas procedūras, įvertinimą ir turi teisę gauti tokias studijas, kokios garantuotos jam teisės aktais“, – sakė švietimo ir mokslo viceministrė.

LSS mato ir Seimo kaltę

„Ginčų nagrinėjimo institutas apima absoliučiai visus studentų interesus ir visus studentų interesų pažeidimo atvejus. Šią įstatyminę pareigą aukštosios mokyklos privalo vykdyti. Jeigu jos šios pareigos nevykdo, studentams nelieka kitos išeities, kaip savo teises ginti teismine tvarka“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis.

Tačiau, pasak D. Dikšaičio, aukštosios mokyklos skirtingai interpretuoja Mokslo ir studijų įstatymą.

„Tuos pačius žodžius, straipsnius aukštosios mokyklos vertina ir įgyvendina skirtingai. Vienos aukštosios linkusios studentams sudaryti platesnes galimybes savo teises ginti pačioje aukštojoje mokykloje, neišeinant už jos ribų, kitos braukia brūkšnį ties vienu arba kitu klausimu. VU atvejis – brūkšnio braukimas ties diplominiais darbais“, – sakė D. Dikšiatis.

Jo teigimu, yra atvejų, kai įstatyme numatytos ginčių nagrinėjimo komisijos sušaukiamos pirmą kartą per visą aukštosios mokyklos egzistavimo istoriją. „Tai iš tiesų liūdina, nes jei studentai neturi galimybės ginti savo teisių įstatymine tvarka pačioje aukštojoje, ar galima kalbėti apie kažkokią aukštosios mokyklos autonomiją, vidinę akademinę kultūrą ir panašius dalykus“, – retoriškai klausė LSS prezidentas.

Pašnekovas primena, kad Seimas turėjo galimybę turėjo galimybę studentams sudaryti šansą savo teises ginti ne teismine tvarka, tačiau nepritarė Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos steigimui.