Pradėjus Naujuosius metus Lietuvos abiturientus pasitinka nauji lūkesčiai – paskutinysis semestras mokykloje jau pradėtas ir iki valstybinių brandos egzaminų laiko su kiekviena diena lieka vis mažiau. Abiturientai į mokyklos baigimą vainikuojančius egzaminus reaguoja skirtingai – vieni teigiasi esą ramūs, kiti jau dabar jaučia nerimo keliamus virpuliukus.
Pradėjus Naujuosius metus Lietuvos abiturientus pasitinka nauji lūkesčiai – paskutinysis semestras mokykloje jau pradėtas ir iki valstybinių brandos egzaminų laiko su kiekviena diena lieka vis mažiau. Abiturientai į mokyklos baigimą vainikuojančius egzaminus reaguoja skirtingai – vieni teigiasi esą ramūs, kiti jau dabar jaučia nerimo keliamus virpuliukus. Apie savo požiūrį į egzaminus, savijautą, taip pat pasiruošimą jiems bei kylančius neaiškumus pasakojo Vilniaus mokyklų abiturientai, vertinimus ir patarimus dalino ilgą patirtį darbe su brandos egzaminais turintys pedagogai.
Mykolas Mališauskas, Vilniaus licėjus
Galvodamas apie valstybinius egzaminus truputėlį bijau ir jaudinuosi, bet negalėčiau pasakyti, kad labai. Jaudulys kyla iš žinojimo, kad tai – atsakingas momentas, tačiau stengiuosi kuo geriau pasiruošti ir pažiūrėsime, kaip man pavyks. Norėčiau mokytis fiziką Vilniaus universitete, taigi namuose mokausi matematiką ir fiziką, kadangi mano mama – lietuvių kalbos mokytoja, paprašau jos pagalbos, kai reikia. Daugiausiai remiuosi mokykloje pateikiama medžiaga, jei kas nors pasirodo įdomu – paskaitau papildomai. Nemanau, kad valstybiniai egzaminai – geras būdas moksleiviams diferencijuoti, mat iš visų tikimasi vienodų žinių, vienodo supratimo, bet juk visi yra skirtingi. Žinoma, vertinimo sistema atrodo objektyvi, džiugu, kad mokykla atsakingai supažindina mokinius tiek su valstybinių egzaminų veikimo sistema, tiek su pačiais stojimo reikalavimais.
Aistė Marija Grajauskaitė, Vilniaus Radvilų gimnazija
Iš dalies bijau valstybinių egzaminų vien dėl to, jog nesu užtikrinta, ne visiškai pasitikiu egzaminų tikrinimo sistema bei asmenų, sudarančių egzaminus, kvalifikacija. Mes, abiturientai, jau dabar gauname netikėtų naujienų – pirmasis šokas buvo sužinojus, jog pirmasis laikomas egzaminas bus užsienio kalbos ir jis vyks šeštadienį. Kyla klausimas, gal tada egzaminus reikėtų laikyti naktimis iš sekmadienio į pirmadienį, juk tai netrukdytų mokymosi procesui? Vėliau sužinojome, kad neturėsime pavasario atostogų per Velykas, mat tuo metu laikysime anglų bei lietuvių kalbos įskaitas žodžiu. Dabar esu pasiruošusi bet kokioms su artėjančiais egzaminais susijusioms staigmenoms. Kadangi jaučiu, jog mokykloje dėstomos medžiagos ir užduodamų užduočių norint tinkamai pasiruošti egzaminams man nepakanka, kreipiuosi į korepetitorius, kurie pateikia puikią medžiagą mokymuisi. Žadu studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) aktorinį meistriškumą ir šiuo metu daugiau klausimų kyla apie pačią stojimų tvarką bei procesą, nei apie valstybinius brandos egzaminus – liūdna, kad aukštosios mokyklos taip vilkina laiką ir dar iki šiol nėra pranešusios stojimams reikiamos informacijos.
Jūratė Vėlyvienė, Vilniaus licėjaus anglų kalbos mokytoja
Esu pakankamai neigiamos nuomonės apie valstybinius egzaminus – kalbant konkrečiai apie anglų kalbą, egzaminas man atrodo per lengvas ir nediferencijuojantis mokinių. Valstybinis egzaminas vis dėlto turėtų būti sunkesnis, o sudėjus valstybinį ir mokyklinį egzaminus į vieną jis pasidarė dar lengvesnis. Vertinimas tampa palankesnis silpnesniam mokiniui, todėl geresni mokiniai nukenčia. Manau, kad turėtų būti tobulinamos pačios egzamino užduotys, kad geras mokinys galėtų geriau atskleisti savo žinias. Kalbant apie mokinių savijautą prieš egzaminus, negalėčiau tiksliai pasakyti, jog jie jaustų įtampą ar stresą – nesu brandos egzaminų vykdytoja. Vis dėlto, mano mokiniai dažnai egzaminus priima kaip savęs išbandymą – jie jau būna išsilaikę IELTS’us ar TOEFEL’ius, todėl čia eina drąsiai, norėdami pasitikrinti. Jeigu žmogus yra itin jautrus, vargu, ar jam pavyktų nugalėti savo baimę. Norint susitvarkyti su jauduliu prie egzaminų reikia priprasti, tai ateina su praktika – kuo daugiau laikai, tuo mažiau bijai. Mokiniai galėtų mėginti spręsti ankstesnių metų egzaminų užduotis, galbūt tai padėtų nurimti.
Akvilė Milkevičiūtė, Vilniaus licėjus
Valstybinius egzaminus priimu kaip dalyką, kurį reikia pereiti. Tikiu, kad koją čia sau pakišti galiu tik aš pati ir tik tuo atveju, jei man nepavyks tinkamai pasiruošti, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad per egzaminus nepasitaikys dalykų iš „kosmoso srities“, arba tokių, kurių oficialiai ten būti neturėtų. Ruošiuosi egzaminams iš to, ką mane moko mokykloje, tačiau savarankiškai pasigilinu į tuos dalykus, kurie man atrodo įdomūs ir reikalingi. Norėčiau studijuoti komunikacijos mokslus Vokietijoje, taigi valstybiniai egzaminai neturi lemiamos įtakos mano stojimams, daug svarbesnis yra vidurkis.
Evelina Blažytė, Vilniaus jėzuitų gimnazija
Baimės laikyti valstybinius egzaminus nejaučiu, nes manausi esanti neblogai jiems pasiruošusi. Iki šiol esu laikiusi daug įvairių egzaminų, todėl žinau, ką tai reiškia. Suprantu, kad šie egzaminai svarbesni, tačiau esu įsitikinusi, jog baimė čia nepadės, taigi stengiuosi nusiteikti pozityviai. Kaip ir dauguma moksleivių, į pagalbą pasiruošimui egzaminams pasitelkiu korepetitorius, mat nors ir ruošiuosi savarankiškai, jaučiu, kad ne viską galiu padaryti pati, o mokykloje negaunu pakankamai žinių. Noriu studijuoti mediciną, matyt, Lietuvoje, tačiau neapsisprendžiu, Kaune ar Vilniuje. Norėčiau sužinoti, ar, įstojusi į Vilnių galėčiau apsigalvoti ir pakeisti sprendimą. Turima informacija apie stojimus labiau primena gandus, tad atsakymai lieka nežinomi.
Sigita Rudaitytė, Vilniaus Žemynos gimnazija
Artėjantys brandos egzaminai kelia baimę, nors galbūt labiau nerimą ir jaudulį, nes kol kas nesijaučiu pasitikinti savimi. Ruošdamasi egzaminams nesiriboju mokykloje pateikiama kartojimo medžiaga – papildomai ruošiuosi pati, taip pat naudojuosi korepetitorių paslaugomis. Labiausiai neramina laiko, duoto egzamino rašymui, klausimas – ar bus duota užtektinai laiko ramiai užpildyti atsakymų lapus, ar spėsiu pagalvoti, kaip geriau atsakius į pateiktą klausimą, ar pakaks laiko pasitikrinti.
Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius, istorijos mokytojas
Pačią egzaminų sistemą vertinu gerai, nes visiems mokiniams sudaromos vienodos galimybės laikyti brandos egzaminus. Centralizuota vertinimo sistema yra pakankamai objektyvi ir visiškai skaidri. Vieni egzaminai tai daro geriau, kiti prasčiau. Tačiau pati egzaminų sistema veikia gerai ir jai alternatyvos šiandien greičiausiai nėra. Matant bendras tendencijas galima teigti, kad pastaruoju metu egzaminai tampa vis lengvesni. Gerai besimokantiems mokiniams tokia tendencija nėra palanki, nes tokie egzaminai prastai diferencijuoja abiturientus, tačiau objektyviai įvertinti mokinius iš skirtingų mokyklų yra sudėtinga. Tokią praktiką jau turėjome ir galima tik džiaugtis, kad valstybiniai egzaminai padėjo suvienodinti vertinimą ir pasiekti tam tikro lygio objektyvumą ir skaidrų sistemos funkcionavimą. Šiuo metu reikėtų siekti, kad egzaminų užduočių ir vertinimo kokybė būtų dar geresnė.
Kalbant apie korepetitorių samdymą, galima išskirti dvi šio reiškinio priežastis – pirmoji tai itin aukšto rezultato siekimas. Dalis mokinių siekia gauti ne mažiau kaip 100 proc. įvertinimą. Tada dedamos visos įmanomos papildomas pastangos šiam rezultatui pasiekti. Kita dalis mokinių, kuri nesimoko sistemingai, nuo tam tikro momento, t. y. dažniausiai 12 klasėje pajaučia realią egzaminų grėsmę. Norėdami užpildyti žinių spragas mokiniai telkiasi korepetitorių pagalbą. Yra ir trečias niuansas – atsiradus mokamo mokslo sistemai mokiniai, kurių tėvai nėra pasiturintys, siekia užsitikrinti, kad ateityje nereikėtų mokėti už studijas.
Kiekvienam ypač svarbu gauti valstybės finansuojamą vietą. Nors kiekviena mokinių grupė turi savų priežasčių korepetitoriams samdyti, tačiau manau, kad dažniausiai tėvų pinigai yra nepagrįstai švaistomi. Kalbant apie stresą, kurį neva patiria moksleiviai, reiktų išsklaidyti tam tikrus stereotipus. Kartais nepagrįstai įtampą kursto žiniasklaida ir tokiu būdu kuria nepalankia egzaminams viešąją nuomonę. Būtent tai ir formuoja nepagrįstą egzaminų baimę ir daro neigiamą įtaką mokiniams – juk buvo metas, kai abiturientai laikė penkis baigiamuosius ir keturis stojamuosius egzaminus ir niekas tiek daug nerašė apie stresą ir baimes. Nereikėtų bijoti, kai mokeisi ir esi sukaupęs gerą žinių ir gebėjimų bagažą. Tada egzaminas yra procedūra, kuri suteikia galimybę išbandyti savo jėgas ir įgyti pasitikėjimo savimi jausmą. Gyvenimas pateiks daug didesnių išbandymų nei mokyklos baigiamieji egzaminai ir tada pastaruosius prisiminsi su tam tikra nostalgija.
Trūksta informacijos? Paieškok jos čia:
- Visa abiturientams reikiama informacija apie brandos egzaminų tvarką, vykdymą ir vertinimus, taip pat praėjusių metų užduotys ir išlaikymo tendencijos.
- 2011-aisiais metais įvesti brandos egzaminų pakeitimai.
- 2011-ųjų metų brandos egzaminų tvarkaraštis.
- Studentų priėmimo į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas 2011 ir 2012 metais sąlygos.
