D LEGALS informuoja, kad 2009 m. priimta Europos Parlamento direktyva, kuria siekiama sukurti bendrą elektroninių pinigų paslaugų rinką, įsigalios jau 2011 m. balandžio 30 d. Šios direktyvos pagrindu jau parengtas Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas, kuriame apibrėžta elektroninių pinigų sąvoka bei nustatytos elektroninių pinigų leidimo ir išpirkimo sąlygos.
D LEGALS informuoja, kad 2009 m. priimta Europos Parlamento direktyva, kuria siekiama sukurti bendrą elektroninių pinigų paslaugų rinką, įsigalios jau 2011 m. balandžio 30 d. Šios direktyvos pagrindu jau parengtas Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas, kuriame apibrėžta elektroninių pinigų sąvoka bei nustatytos elektroninių pinigų leidimo ir išpirkimo sąlygos.
Seimui pateiktame įstatymo projekte „Elektroniniai pinigai“ apibrėžiami kaip į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, elektroninių pinigų leidėjams gavus lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui ir atitinkanti šiuos požymius: 1) elektroniniai pinigai būtų naudojami tik mokėjimo operacijoms atlikti, 2) saugomi elektroninėse arba magnetinėse kortelėse ir 3) priimami kitų, negu juos išleidusių, asmenų. Elektroniniai pinigai – tai grynųjų pinigų bei banko kortelių alternatyva. Jie plačiai naudojami pasaulyje, nes garantuoja vartotojų saugumą ir anonimiškumą, jais naudotis patogu, nereikia mokėti procentų už operacijas, be to, pinigai gaunami tuo pačiu metu, kai atliekama operacija.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti sąrašą elektroninių pinigų leidėjų, kuriems suteikiama išimtinė teisė leisti elektroninius pinigus. Šiuo metu elektroninius pinigus turi teisę leisti tik komerciniai, specializuoti bankai ir Centrinė kredito unija, o teikiamu įstatymo projektu siūloma praplėsti elektroninių pinigų leidėjų ratą, pridedant ir kitus subjektus (pvz., elektroninių pinigų įstaigos).
D LEGALS pažymi, kad Direktyva nustato švelnesnį elektroninių pinigų įstaigų veiklos riziką ribojančios priežiūros režimą negu tas, kuris taikomas kredito įstaigoms. Direktyva išplečia tokių įstaigų veiklą, leisdama: 1) teikti Direktyvos 2007/64/EB priede išvardytas mokėjimo paslaugas, kurios apima ir tam tikrų mokėjimo operacijų bei kreditų pervedimų vykdymą; 2) valdyti mokėjimo sistemas; ir 3) vykdyti kitą, su mokėjimo paslaugomis nesusijusią, veiklą. Toks reglamentavimas grindžiamas siekiu sudaryti sąlygas ūkio subjektams plėsti savo veiklą vartotojams siūlant elektroninių pinigų leidimo ir mokėjimo paslaugas ir kartu užtikrinant šių paslaugų teikimo riziką ribojančią priežiūrą bei vartotojų lėšų apsaugą.
Priežiūros sistema Direktyvoje sušvelninama ne tik liberalizuojant leidžiamos veiklos sąrašą, bet ir ženkliai sumažinant pradinio kapitalo reikalavimus ir pašalinant esamus investicijų apribojimus, tokiu būdu palengvinant sąlygas gauti elektroninių pinigų įstaigos licenciją.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projekte numatytos dviejų rūšių licencijos – ribotos ir neribotos veiklos. Galimybe gauti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, siekiama paskatinti mažų ir vidutinių elektroninių pinigų įstaigų veiklą. Elektroninių pinigų įstaigoms, turinčioms elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, nebus taikomi kapitalo ir kai kurie kiti reikalavimai.
Tačiau elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija nesuteiks teisės elektroninių pinigų įstaigai teikti mokėjimo paslaugas kitose ES valstybėse narėse. Ribotos veiklos licenciją turinčios elektroninių pinigų įstaigos per pastaruosius 6 mėnesius neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis neturi viršyti 3 mln. litų per mėnesį, taip pat jos vadovai negali būti pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, susijusius su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu, ir kitus nustatytus nusikaltimus.
Juridinis asmuo, siekdamas gauti elektroninių pinigų įstaigos veiklos licenciją (ne ribotos veiklos licenciją), privalės atitikti įstatymo projekte nustatytus pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimus. Elektroninių pinigų įstaiga turės turėti minimalų nuosavą kapitalą, ne mažesnį kaip 350 tūkstančių eurų (išreikštą eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį).
Įstatymo projekte nustatoma, kad visos Lietuvos Respublikoje įsteigtos ir licencijuotos elektroninių pinigų įstaigos ir kiti elektroninių pinigų teikimo paslaugas teiksiantys subjektai bus įtraukiami į viešai visuomenei prieinamą elektroninių pinigų įstaigų sąrašą. Teisė pradėti teikti elektroninių pinigų leidimo ir platinimo paslaugas bus įgyjama tik tada, kai tas asmuo bus įtrauktas į minėtąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą.
Europos Sąjunga ir valstybės narės sukurdamos teisines prielaidas veikti tokiems naujiems rinkos subjektams kaip elektroninių pinigų įstaigos ir kiek anksčiau atsiradusioms mokėjimo įstaigoms ir toliau siekia mažinti bankų monopolizuotas sritis, suteikiant įmonėms teises vykdyti tam tikras bankų funkcijas.
2009 metų pabaigoje pradėtas įgyvendinti mokėjimo paslaugas teikiančių įstaigų licencijavimas, pagal kurį mokėjimo įstaigoms iš esmės keliami labai panašūs reikalavimai kaip ir įmonėms, sieksiančioms gauti elektroninių pinigų įstaigos veiklos licenciją. Todėl tai sudaro palankesnes sąlygas mokėjimo įstaigoms taip pat tapti ir elektroninių pinigų įstaigomis ir praplėsti vykdomą veiklos sferą.
D LEGALS atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į vis didėjančių atsiskaitymų internetu kiekį, poreikį atsiriboti nuo komercinių bankų ir pasiūlytas palankias sąlygas gauti elektroninių pinigų įstaigos licencijas, šiuo metu yra pats tinkamiausias metas apsvarstyti galimybę investuoti į šią perspektyvią verslo sritį.
